Demoralizacija ir apatija

Anatomija

Demoralizacija ir apatija nėra tradiciškai apibrėžtos ligos kaip fizinės ligos, tačiau jos turi reikšmingą poveikį žmogaus psichinei ir emocinei sveikatai. Šios būklės gali paveikti nervų sistemą, ypač smegenis, kurios reguliuoja emocijas, nuotaiką ir motyvaciją. Paveiktos sritys, kaip pavyzdžiui, priekinė skiltis, atsakinga už sprendimų priėmimą ir socialinę sąveiką, gali būti mažiau veiklios, todėl žmogus gali jaustis demoralizuotas ir apatijos apimtas. Taip pat gali būti paveikti hormoniniai procesai, kurie lemia nuotaikos pokyčius, pavyzdžiui, serotonino ir dopamino lygiai organizme.

Ligos aprašymas

Demoralizacija ir apatija yra psichologinės būklės, kurios gali sukelti nuolatinį abejingumą ir emocinį šaltumą. Asmuo, patiriantis šias būkles, gali jausti, kad jam trūksta energijos, motyvacijos ir džiaugsmo gyvenime. Tai gali lemti socialinę izoliaciją, darbo ir asmeninių santykių problemas. Ši liga yra svarbi, nes ji gali turėti ilgalaikį poveikį žmogaus gyvenimo kokybei ir gebėjimui funkcionuoti kasdieniame gyvenime.

Ligos priežastis

Pagrindinės demoralizacijos ir apatijos priežastys gali būti įvairios. Tai gali apimti psichologinius veiksnius, tokius kaip stresas, trauma ar depresija. Taip pat biologiniai veiksniai, kaip hormonų disbalansas, gali prisidėti prie šių būklių vystymosi. Socialiniai veiksniai, įskaitant izoliaciją, darbo netekimą ar nesėkmes asmeniniame gyvenime, taip pat gali būti svarbūs. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad šios būklės gali pasireikšti tiek atskirai, tiek kartu su kitomis psichinėmis ligomis, pavyzdžiui, depresija ar nerimo sutrikimais.

Rizikos faktoriai

• Psichologinės traumos – patirtos emocinės traumos gali padidinti demoralizacijos ir apatijos riziką.
• Socialinė izoliacija – žmonės, kurie jaučiasi izoliuoti ar nesuprasti, gali labiau linkę patirti šias būkles.
• Chroniškos ligos – ilgalaikės fizinės ligos gali sukelti nuovargį ir apatiją.
• Stresas – nuolatinis stresas darbe ar asmeniniame gyvenime gali prisidėti prie šių būklių atsiradimo.
• Žemas savivertės lygis – žmonės su žema savivertė gali dažniau patirti demoralizaciją ir apatiją.

Simptomai

• Emocinis abejingumas – asmuo gali jausti, kad jam trūksta emocijų ir džiaugsmo.
• Motyvacijos stoka – sunkumai pradedant ar užbaigiant užduotis, nesugebėjimas rasti paskatos veikti.
• Socialinė izoliacija – vengimas socialinių situacijų, draugų ar šeimos.
• Fiziniai simptomai – nuovargis, nemiga ar miego sutrikimai, apetito pokyčiai.
• Nuolatinis liūdesys – jausmas, kad gyvenimas neturi prasmės, kartais gali virsti depresija.

Diagnostika

Demoralizacijos ir apatijos diagnozė dažniausiai remiasi psichologiniais vertinimais ir pokalbiais su psichologu ar psichiatru. Gali būti naudojami standartizuoti klausimynai, padedantys įvertinti nuotaikas, emocines būsenas ir bendrą psichinę sveikatą. Taip pat svarbu atmesti kitas galimas fizines ligas, kurios gali sukelti panašius simptomus, todėl gali būti atliekami kraujo tyrimai ar kiti diagnostiniai tyrimai.

Gydymas

Demoralizacijos ir apatijos gydymas gali apimti tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Psichoterapija, tokia kaip kognityvinė elgesio terapija, gali padėti asmeniui suprasti ir keisti neigiamas mintis bei elgesį. Vaistai, tokie kaip antidepresantai, gali būti skiriami, jei būklė yra susijusi su depresija ar kitais psichikos sutrikimais. Taip pat svarbu įtraukti gyvenimo būdo pokyčius, tokius kaip fizinė veikla, sveika mityba ir socialinė sąveika, kurie gali padėti pagerinti bendrą savijautą. Naujoviškos terapijos, pavyzdžiui, grupinės terapijos ar meno terapijos, taip pat gali būti naudingos gydant demoralizaciją ir apatiją.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas