Denge hemoraginė karštligė
Anatomija
Denge hemoraginė karštligė (DHK) yra virusinė liga, kuri paveikia žmogaus imuninę sistemą ir kraujotaką. Virusas, sukeliantis šią ligą, daugiausia pažeidžia kraujo ląsteles, kepenis, limfmazgius ir kraujagysles. Pagrindinis organas, kuris reaguoja į infekciją, yra kepenys, nes jos dalyvauja viruso metabolizme ir imuninėje atsako reakcijoje. Be to, DHK gali sukelti kraujagyslių pralaidumo padidėjimą, dėl kurio atsiranda kraujavimas ir skysčių praradimas organizme.
Ligos aprašymas
Denge hemoraginė karštligė yra sunki virusinė liga, kurią sukelia denge virusas, priklausantis flavivirusų šeimai. Ši liga dažniausiai pasireiškia tropiniuose ir subtropiniuose regionuose, kur plinta uodai, ypač Aedes aegypti. DHK gali sukelti sunkių komplikacijų, įskaitant šoką ir mirtį, todėl tai yra rimta viešosios sveikatos problema. Liga pasižymi dviem formomis: lengva dengė karštligė ir sunki dengė hemoraginė karštligė, kuri gali sukelti mirtinų pasekmių.
Ligos priežastis
Dengės hemoraginę karštligę sukelia denge virusas, kurį perduoda užkrėsti uodai. Yra keturios skirtingos denge viruso serotipai (DENV-1, DENV-2, DENV-3 ir DENV-4), ir infekcija su vienu serotipu nesuteikia imuniteto kitiems. Antrinė infekcija su skirtingu serotipu yra susijusi su sunkesnėmis ligos formomis. Rizikos veiksniai apima geografinę vietovę, sezoninius uodų aktyvumo pokyčius, taip pat asmens imuninę būklę.
Rizikos faktoriai
- Gyvenamoji vieta tropinėse ar subtropinėse zonose, kur plinta Aedes uodai.
- Asmenų, kurie anksčiau sirgo dengės karštlige, infekcija su skirtingu viruso serotipu.
- Imuninės sistemos silpnumas, dėl kurio organizmas negali efektyviai kovoti su virusu.
Simptomai
- Pagrindiniai simptomai apima aukštą karštį, galvos skausmą, raumenų ir sąnarių skausmus, odos bėrimą ir kraujavimą. Lengvos formos gali pasireikšti tik karščiavimu ir bendru negalavimu, tuo tarpu sunkesnės formos gali sukelti sunkų kraujavimą, organų nepakankamumą ir net mirtį.
Diagnostika
Dengės hemoraginės karštligės diagnozė remiasi klinikiniais simptomais ir laboratoriniais tyrimais. Pagrindiniai tyrimai apima serologinius tyrimus, kurie nustato viruso antikūnus, ir molekulinius metodus, tokius kaip PCR (polimerazės grandinės reakcija), kurie gali aptikti viruso RNR. Taip pat gali būti atliekami kraujo tyrimai, siekiant įvertinti trombocitų skaičių ir kraujo krešėjimo rodiklius.
Gydymas
Dengės hemoraginės karštligės gydymas yra simptominis, nes specifinių antivirusinių vaistų nėra. Pacientams rekomenduojama gerti daug skysčių, kad būtų išvengta dehidratacijos, ir vartoti skausmą malšinančius vaistus, tokius kaip paracetamolis. Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, tokie kaip ibuprofenas, gali būti pavojingi, nes jie gali padidinti kraujavimo riziką. Sunkiais atvejais gali prireikti hospitalizacijos ir intraveninio skysčių tiekimo. Tyrimai dėl vakcinų, skirtų dengės virusui, šiuo metu vyksta, ir jau yra patvirtinta vakcina, kuri gali sumažinti ligos riziką tam tikrose populiacijose.
Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas