Depresijos epizodas

Anatomija

Depresijos epizodas yra psichinė liga, kuri dažniausiai susijusi su smegenų chemija ir struktūra. Pagrindinės smegenų sritys, paveiktos depresijos, yra priekinė žievė, limbinių sistemų struktūros, tokios kaip amygdala ir hipokampas. Šios sritys yra atsakingos už emocijų reguliavimą, nuotaiką ir atmintį. Depresija gali sukelti pokyčius neurotransmiterių, tokių kaip serotoninas, norepinefrinas ir dopaminas, lygyje, kurie vaidina svarbų vaidmenį nuotaikos stabilizavime ir emociniame atsake. Taip pat pastebima, kad depresijos epizodai gali paveikti hormoninę sistemą, ypač streso hormonų, tokių kaip kortizolis, išskyrimą, kas gali sukelti papildomų sveikatos problemų.

Ligos aprašymas

Depresijos epizodas yra sunkus psichinės sveikatos sutrikimas, kuris pasireiškia nuolatine liūdesio, beviltiškumo ir susidomėjimo praradimo būkle. Ši liga gali turėti didelės įtakos kasdieniam gyvenimui, darbui ir santykiams. Depresijos epizodai gali trukti nuo kelių savaičių iki mėnesių, o kartais net ir ilgiau. Ši liga yra svarbi dėl jos didelio paplitimo ir poveikio visuomenės sveikatai. Ji gali sukelti rimtų pasekmių, įskaitant savižudybę, todėl būtina ją atpažinti ir gydyti laiku.

Ligos priežastis

Depresijos epizodų priežastys yra sudėtingos ir gali būti susijusios su genetiniais, biologiniais, psichologiniais ir aplinkos veiksniais. Genetika gali turėti įtakos asmens polinkiui į depresiją, nes šeimos istorija dažnai rodo didesnį paveldimumą. Biologiniai veiksniai, tokie kaip neurotransmiterių disbalansas, gali prisidėti prie ligos vystymosi. Psichologiniai veiksniai, tokie kaip traumos, stresas ar ilgalaikis emocinis skausmas, taip pat gali būti svarbūs. Aplinkos veiksniai, tokie kaip socialinė izoliacija arba ekonominiai sunkumai, gali dar labiau pabloginti situaciją.

Rizikos faktoriai

• Genetiniai veiksniai – jei šeimoje buvo depresijos atvejų, rizika susirgti yra didesnė.
• Psichologiniai veiksniai – asmenys, turintys žemą savivertę arba linkę į pesimizmą, gali būti labiau pažeidžiami.
• Aplinkos veiksniai – stresas, trauma, socialinė izoliacija ir kiti neigiami gyvenimo įvykiai gali prisidėti prie depresijos vystymosi.
• Fiziniai sveikatos sutrikimai – lėtinės ligos, tokios kaip cukrinis diabetas ar širdies ligos, gali padidinti depresijos riziką.

Simptomai

• Depresijos epizodai gali pasireikšti įvairiais simptomais, kurie gali svyruoti nuo lengvų iki sunkių. Pagrindiniai simptomai apima nuolatinį liūdesį, energijos trūkumą, miego sutrikimus, apetito pokyčius (per didelis ar per mažas apetitas), sunkumus sutelkti dėmesį, savivertės sumažėjimą ir netgi mąstymo apie savižudybę ar mirtį mintis. Kai kurie žmonės gali patirti ir fizinius simptomus, tokius kaip galvos skausmai ar skausmai be aiškios priežasties.

Diagnostika

Depresijos epizodų diagnostika remiasi išsamiu paciento medicininiu istorija, simptomų aprašymu ir klinikiniu vertinimu. Psichiatrai ir psichologai dažnai naudoja standartizuotus klausimynus ir vertinimo skalę, kad nustatytų depresijos sunkumą. Be to, gali būti atliekami laboratoriniai tyrimai, siekiant pašalinti kitus susijusius sveikatos sutrikimus, kurie gali sukelti panašius simptomus.

Gydymas

Depresijos epizodų gydymas gali apimti tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Medicininiai sprendimai dažniausiai apima antidepresantus, kurie padeda atstatyti neurotransmiterių pusiausvyrą smegenyse. Psichoterapija, tokia kaip kognityvinė elgesio terapija, taip pat gali būti labai efektyvi. Be to, naujausios terapijos galimybės, tokios kaip transkranijinė magnetinė stimuliacija (TMS) ir psichodelinė terapija, rodo pažadą gydant sunkias depresijos formas. Nemedicininiai sprendimai gali apimti gyvenimo būdo pokyčius, tokius kaip fizinė veikla, tinkama mityba ir socialinė parama, kurie gali padėti pagerinti nuotaiką ir bendrą savijautą.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas