Dermatofitozė

Anatomija

Dermatofitozė, dar žinoma kaip grybelinė odos infekcija, tiesiogiai veikia odą, nagus ir plaukus. Ši liga susijusi su epidermio sluoksniu, kuris yra viršutinis odos sluoksnis, atsakingas už apsaugą ir barjerą nuo išorinių veiksnių. Dermatofitai, grybai, kurie sukelia šią ligą, dažniausiai pažeidžia keratiną, baltymą, esantį odoje, plaukuose ir nagų struktūrose. Infekcija gali plisti ir paveikti gilesnius odos sluoksnius, sukeldama uždegimą ir diskomfortą. Tokiu būdu liga gali paveikti ne tik odą, bet ir bendrą organizmo būklę, ypač kai infekcija tampa lėtinė.

Ligos aprašymas

Dermatofitozė yra grybelinė infekcija, kurią sukelia dermatofitų grupės grybai, tokie kaip Trichophyton, Microsporum ir Epidermophyton. Šie mikroorganizmai gali sukelti įvairias odos ligas, įskaitant tinea pedis (pėdų grybelis), tinea corporis (kūno grybelis) ir tinea capitis (galvos grybelis). Liga pasižymi uždegiminiu procesu, niežuliu, odos paraudimu ir lupimu. Dermatofitozė yra svarbi ne tik dėl jos poveikio odai, bet ir dėl galimybės sukelti antrines bakterines infekcijas, kurios gali būti pavojingos. Be to, ši liga gali turėti socialinį ir psichologinį poveikį, ypač kai ji pasireiškia matomose kūno vietose.

Ligos priežastis

Pagrindinė dermatofitozės priežastis yra dermatofitų grybai, kurie dažniausiai užsikrečia kontaktuojant su užkrėsta asmeniu, gyvūnais ar užkrėstomis paviršiais. Šie grybai gali išgyventi ant odos, nagų ir plaukų, ir, esant palankioms sąlygoms, jie pradeda daugintis. Rizikos veiksniai, tokie kaip drėgna aplinka, sumažėjęs imunitetas, sužalota oda ar netinkama higiena, gali prisidėti prie ligos išsivystymo. Be to, tam tikri gyvenimo būdo aspektai, pavyzdžiui, dažnas sportavimas ar lankymasis viešose vietose, taip pat gali padidinti dermatofitozės riziką.

Rizikos faktoriai

• Drėgna aplinka – drėgnos sąlygos skatina grybų augimą ir plitimą.
• Asmeninė higiena – nepakankama higiena gali padidinti užsikrėtimo tikimybę.
• Imuninės sistemos sutrikimai – žmonės su silpna imunine sistema yra labiau pažeidžiami infekcijoms.
• Kontaktas su užkrėstais asmenimis ar gyvūnais – tiesioginis kontaktas padidina ligos plitimo riziką.
• Sportavimas – intensyvus sportavimas, ypač drėgnose sąlygose, gali sukurti palankias sąlygas grybeliams.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai apima niežulį, odos paraudimą, lupimąsi, pleiskanojimą ir bėrimus. Lengvos formos gali pasireikšti tik nežymiu niežuliu ir odos pokyčiais, tuo tarpu sunkesnėse formose gali atsirasti pūlingos žaizdos, odos įtrūkimai ir stiprus diskomfortas. Kai kuriais atvejais infekcija gali paveikti nagus, sukeldama jų storėjimą, spalvos pasikeitimą ir netgi lūžinėjimą.

Diagnostika

Dermatofitozės diagnozė paprastai remiasi klinikiniais simptomais ir laboratoriniais tyrimais. Gydytojas gali atlikti odos grandinę, kad surinktų medžiagą iš pažeistos vietos, ir ją ištirti mikroskopu. Be to, kultūros testai gali būti atliekami siekiant nustatyti konkretų grybelį, sukeliantį infekciją. Kartais gali prireikti atlikti biopsiją, kad būtų galima atmesti kitas odos ligas.

Gydymas

Dermatofitozės gydymas gali būti tiek vietinis, tiek sisteminis. Vietiniai antimikotiniai preparatai, tokie kaip kremų ar tepalų pavidalu, dažnai naudojami lengvoms infekcijoms. Sunkesniais atvejais gali prireikti sisteminių vaistų, tokių kaip griseofulvinas ar terbinafinas. Be to, svarbu laikytis geros asmeninės higienos, kad būtų išvengta ligos plitimo. Neseniai pasirodė nauji gydymo metodai, tokie kaip lazerinė terapija ir naujos kartos antimikotiniai vaistai, kurie gali būti efektyvesni ir turėti mažiau šalutinių poveikių.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas