Diarėja

Anatomija

Diarėja yra liga, kuri tiesiogiai veikia virškinimo sistemą, ypač žarnyną. Ji apima storąją ir plonąją žarną, kuriose vyksta vandens ir maistinių medžiagų absorbcija. Diarėjos metu sutrinka šių organų funkcija, dėl ko sumažėja vandens ir elektrolitų absorbcija, o priešingai, padidėja skysčių sekrecija į žarnyną. Tai gali sukelti dehidrataciją ir kitus rimtus sveikatos sutrikimus, ypač jei liga trunka ilgiau nei kelias dienas.

Ligos aprašymas

Diarėja yra būklė, kai žmogus patiria dažnesnius ir skystesnius išmatas nei įprasta. Tai gali būti ūminė, trukmė iki dviejų savaičių, arba lėtinė, trunkanti ilgiau nei dvi savaites. Diarėja gali pasireikšti kaip simptomas, susijęs su kitomis ligomis, tokiomis kaip infekcijos, maisto alergijos ar virškinimo trakto sutrikimai. Ši liga yra svarbi, nes ji gali sukelti rimtų sveikatos problemų, ypač vaikams ir senyvo amžiaus žmonėms, kuriems dehidratacija gali būti gyvybei pavojinga.

Ligos priežastis

Pagrindinės diarėjos priežastys apima virusines, bakterines ir parazitines infekcijas. Virusai, tokie kaip rotavirusai ir norovirusai, dažnai sukelia ūminę diarėją. Bakterijos, tokios kaip Escherichia coli, Salmonella ir Campylobacter, taip pat gali sukelti virškinimo trakto infekcijas. Be to, maisto alergijos, netoleravimas tam tikriems maisto produktams, pavyzdžiui, laktozei, ir uždegiminės žarnyno ligos gali sukelti lėtinę diarėją. Mechanizmai, kurie prisideda prie ligos, apima uždegimą, gleivinės pažeidimą ir sutrikusią maistinių medžiagų absorbciją.

Rizikos faktoriai

• Kelionės į šalis, kuriose prasta higiena ir sanitarija, padidina riziką užsikrėsti infekcinėmis ligomis, sukeliančiomis diarėją.
• Maisto produktų, kurie gali būti užkrėsti bakterijomis ar virusais, vartojimas, pavyzdžiui, nepakankamai termiškai apdorota mėsa ar nepasterizuoti pieno produktai.
• Imuniteto sutrikimai, pavyzdžiui, sergant HIV/AIDS ar kitomis ligomis, kurios silpnina organizmo gebėjimą kovoti su infekcijomis.
• Vaikų amžius, nes kūdikiai ir maži vaikai yra labiau linkę į dehidrataciją ir infekcijas.

Simptomai

• Pagrindiniai diarėjos simptomai apima skystas išmatas, dažnesnį tuštinimąsi (daugiau nei tris kartus per dieną), pilvo skausmus, spazmus ir diskomfortą. Kai kuriais atvejais gali pasireikšti ir kiti simptomai, tokie kaip karščiavimas, pykinimas, vėmimas, dehidratacijos požymiai (sausos gleivinės, sumažėjęs šlapinimasis, nuovargis).

Diagnostika

Diarėjos diagnostika apima anamnezės surinkimą, fizinį tyrimą ir laboratorinius tyrimus. Gydytojas gali atlikti išmatų tyrimus, siekiant nustatyti infekciją, kraują ar kitus neįprastus komponentus. Kartais gali būti reikalingi papildomi tyrimai, tokie kaip kraujo tyrimai, ultragarsas ar kolonoskopija, ypač jei įtariama lėtinė liga.

Gydymas

Diarėjos gydymas priklauso nuo jos priežasties. Ūminės diarėjos atveju dažnai rekomenduojama vartoti daug skysčių, kad būtų išvengta dehidratacijos. Vaistai, tokie kaip loperamidas, gali padėti sumažinti simptomus, tačiau jie neturėtų būti vartojami, jei diarėją sukelia bakterinė infekcija. Lėtinės diarėjos atveju gydymas gali apimti dietos pakeitimus, probiotikų vartojimą, vaistus, kurie mažina uždegimą, arba specifinius gydymus, priklausomai nuo nustatytos ligos priežasties. Naujausios terapijos galimybės gali apimti biologinius vaistus ir naujus antimikrobinius preparatus, kurie padeda kovoti su infekcijomis.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas