Difuzinė ne Hodžkin’o limfoma

Anatomija

Difuzinė ne Hodžkin’o limfoma yra limfoproliferacinė liga, kuri paveikia limfinę sistemą, apimančią limfmazgius, blužnį, kaulų čiulpus ir kitus limfinio audinio organus. Ši liga gali pažeisti bet kurią limfinės sistemos dalį, todėl ji gali pasireikšti įvairiose kūno vietose. Limfmazgiai, esantys kakle, pažastyse ir kirkšnyse, dažnai būna pirmieji paveikti, tačiau liga gali plisti ir į kitus organus, tokius kaip kepenys ir plaučiai, sukeldama sisteminius simptomus.

Ligos aprašymas

Difuzinė ne Hodžkin’o limfoma yra grupė limfomų, kurios pasižymi nenormaliu limfocitų dauginimusi. Ši liga skiriasi nuo Hodžkin’o limfomos, nes ji neturi specifinių ląstelių, vadinamų Reed-Sternberg ląstelėmis. Difuzinė ne Hodžkin’o limfoma gali būti agresyvi arba lėtinė, priklausomai nuo jos tipo ir histologinės struktūros. Ši liga yra svarbi, nes ji gali turėti didelį poveikį paciento gyvenimo kokybei ir reikalauja sudėtingo gydymo proceso.

Ligos priežastis

Nors tikslios difuzinės ne Hodžkin’o limfomos priežastys nėra visiškai aiškios, yra keletas veiksnių, kurie gali prisidėti prie jos atsiradimo. Tai apima genetinius veiksnius, imuninės sistemos sutrikimus, ilgalaikį tam tikrų cheminių medžiagų poveikį, pavyzdžiui, pesticidus, taip pat virusus, tokius kaip Epstein-Barr virusas, kuris gali sukelti limfomą. Taip pat žmonės, turintys susilpnėjusią imuninę sistemą, pavyzdžiui, sergantys ŽIV, yra labiau linkę susirgti šia liga.

Rizikos faktoriai

• Amžius – vyresni nei 60 metų asmenys turi didesnę riziką susirgti.
• Imuninės sistemos sutrikimai – asmenys, sergantys autoimuninėmis ligomis arba turintys organų transplantaciją, yra labiau pažeidžiami.
• Virusinės infekcijos – tam tikri virusai, tokie kaip Epstein-Barr virusas, gali padidinti riziką.
• Poveikis cheminėms medžiagoms – ilgalaikis kontaktas su tam tikromis chemikalais, tokių kaip herbicidai ir insekticidai, gali būti rizikos veiksnys.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai gali būti limfmazgių padidėjimas, karščiavimas, naktiniai prakaitavimai, svorio kritimas ir nuovargis. Kai kuriems pacientams gali pasireikšti ir kiti simptomai, tokie kaip niežulys, skausmas limfmazgiuose, pilvo skausmas ar diskomfortas, jei pažeidžiami vidaus organai.

Diagnostika

Difuzinė ne Hodžkin’o limfoma diagnozuojama atliekant įvairius tyrimus, įskaitant fizinį apžiūrą, kraujo tyrimus, limfmazgių biopsiją ir vaizdinius tyrimus, tokius kaip kompiuterinė tomografija (KT) arba magnetinio rezonanso tomografija (MRT). Biopsijos rezultatai padeda nustatyti ligos tipą ir stadiją, o tai yra svarbu pasirinkus tinkamą gydymą.

Gydymas

Difuzinės ne Hodžkin’o limfomos gydymas gali apimti chemoterapiją, radioterapiją ir imunoterapiją, priklausomai nuo ligos tipo ir stadijos. Naujausios terapijos galimybės apima CAR-T ląstelių terapiją, kuri yra pažangi imunoterapijos forma, skirta kovoti su vėžinėmis ląstelėmis. Taip pat gali būti taikomi klinikiniai tyrimai, siekiant išbandyti naujus gydymo metodus. Reabilitacija ir psichologinė parama taip pat yra svarbios gydymo dalys, padedančios pacientams atsigauti po ligos ir gydymo proceso.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas