Dilbio kaulų išnirimas, alkūnės sąnario raiščių ir raumenų patempimas

Anatomija

Dilbio kaulų išnirimas, alkūnės sąnario raiščių ir raumenų patempimas yra susijęs su žmogaus viršutinių galūnių anatomija, ypač su dilbio ir alkūnės sąnario struktūromis. Alkūnės sąnarys susidaro iš trijų pagrindinių kaulų: žastikaulio, stipinkaulio ir alkūnkaulio. Šie kaulai yra sujungti raiščiais, kurie užtikrina sąnario stabilumą ir judrumą. Alkūnės sąnario funkcija yra leisti rankai judėti įvairiomis kryptimis, o dilbio raumenys, prijungti prie šių kaulų, yra atsakingi už judesius, tokius kaip lenkimas ir tiesimas. Raiščiai ir raumenys gali būti pažeisti dėl traumų, tokių kaip išnirimai ar patempimai, kas gali sutrikdyti normalų sąnario funkcionavimą.

Ligos aprašymas

Dilbio kaulų išnirimas, alkūnės sąnario raiščių ir raumenų patempimas yra trauminė liga, kuri gali atsirasti dėl staigaus judesio, kritimo ar tiesioginio smūgio. Išnirus dilbio kaulams, atsiranda sąnario nestabilumas, o raiščių ir raumenų patempimas sukelia skausmą ir ribotą judrumą. Ši liga yra svarbi, nes ji gali paveikti kasdieninę veiklą, sumažinti judumo lygį ir sukelti ilgalaikių komplikacijų, jei nebus tinkamai gydoma. Be to, šios traumos dažniausiai pasitaiko sportininkams ir žmonėms, užsiimantiems fizine veikla, todėl jų prevencija ir gydymas yra būtini.

Ligos priežastis

Pagrindinės šiandienos ligos priežastys yra fizinės traumos, kurios gali atsirasti dėl įvairių veiksnių. Tai gali būti staigūs judesiai, pavyzdžiui, metant kamuolį ar kėlimo svorius, kritimai, kai žmogus bando apsaugoti savo ranką, arba tiesioginis smūgis į alkūnę. Be to, tam tikros sporto šakos, tokios kaip futbolas, krepšinis ar gimnastika, didina riziką patirti tokius sužalojimus. Mechanizmai, dėl kurių atsiranda šios traumos, apima raumenų ir raiščių pertempimą, sąnario nestabilumą bei kaulų pažeidimus.

Rizikos faktoriai

• Fizinė veikla: didelis fizinis aktyvumas, ypač sporto šakose, kuriose yra didelis kritimo ar smūgiavimo pavojus.
• Amžius: vyresnio amžiaus žmonės gali turėti silpnesnius raiščius ir raumenis, todėl yra labiau linkę į traumas.
• Prasta raumenų jėga ir lankstumas: silpni ar mažai lankstūs raumenys gali padidinti riziką patirti patempimus ar išnirimus.
• Ankstesnės traumos: ankstesnės alkūnės ar dilbio traumos gali padidinti tikimybę, kad ateityje įvyks naujų sužalojimų.

Simptomai

• Pagrindiniai ligos simptomai apima stiprų skausmą alkūnės srityje, patinimą, mėlynes, ribotą judrumą ir sąnario nestabilumą. Lengvi atvejai gali sukelti tik diskomfortą ir nežymų patinimą, tuo tarpu sunkesni atvejai gali sukelti intensyvų skausmą ir visišką judėjimo praradimą. Taip pat gali pasireikšti raumenų silpnumas ir skausmas, sklindantis į dilbį ar ranką.

Diagnostika

Ši liga diagnozuojama remiantis klinikiniais simptomais ir fiziniu tyrimu. Gydytojas gali atlikti judesių testus, kad įvertintų sąnario stabilumą ir skausmą. Taip pat gali būti atliekami vaizdiniai tyrimai, tokie kaip rentgeno nuotraukos, kad būtų patvirtinta išnirimo diagnozė, arba magnetinio rezonanso tomografija (MRT), siekiant įvertinti raiščių ir raumenų pažeidimus.

Gydymas

Gydymo galimybės priklauso nuo traumos sunkumo. Lengvi atvejai gali būti gydomi konservatyviomis priemonėmis, tokiomis kaip poilsis, ledas, kompresija ir pakelimas (RICE metodas), taip pat skausmą malšinančiais vaistais. Sunkesni atvejai gali reikalauti fizioterapijos, kad būtų atkurtas judrumas ir jėga, arba chirurginės intervencijos, kad būtų sugrąžinta sąnario stabilumas. Naujausios terapijos galimybės gali apimti regeneracines medicinas, tokias kaip kamieninių ląstelių terapija ir PRP (plazmos, turinčios daug trombocitų) terapija, kurios gali pagreitinti gijimą ir sumažinti skausmą.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas