Dirgliosios žarnos sindromas, be viduriavimo

Anatomija

Dirgliosios žarnos sindromas (DŽS) yra funkcinė virškinimo trakto liga, kuri daugiausia veikia storąją žarną. Ši liga susijusi su žarnyno ir nervų sistemų sąveika, ypač su žarnyno raumenų judrumu ir jautrumu. DŽS metu gali pasireikšti žarnyno judesių sutrikimai, kurie gali sukelti įvairius simptomus, tokius kaip skausmas, diskomfortas ir pilvo pūtimas. Žarnyno gleivinė išlieka normali, tačiau sutrinka jos funkcija, todėl pacientai gali patirti nemalonius pojūčius be akivaizdžių organinių pokyčių.

Ligos aprašymas

Dirgliosios žarnos sindromas be viduriavimo yra viena iš DŽS formų, kuriai būdingas skausmas ir diskomfortas pilvo srityje, tačiau viduriavimas nėra vyraujantis simptomas. Ši liga yra svarbi, nes ji gali ženkliai sumažinti paciento gyvenimo kokybę, sukelti socialinę izoliaciją ir psichologinį stresą. DŽS yra lėtinė būklė, todėl pacientams gali prireikti ilgalaikio gydymo ir stebėjimo.

Ligos priežastis

Dirgliosios žarnos sindromo priežastys nėra visiškai aiškios, tačiau manoma, kad jis atsiranda dėl sudėtingos sąveikos tarp žarnyno, nervų sistemos ir psichologinių veiksnių. Galimos priežastys apima žarnyno mikrofloros disbalansą, nervų sistemos sutrikimus, uždegiminius procesus, taip pat psichologinius veiksnius, tokius kaip stresas ir nerimas. Be to, gali būti genetinis polinkis į šią ligą.

Rizikos faktoriai

• Stresas: Psichologinis stresas gali pabloginti simptomus ir sukelti žarnyno funkcijos sutrikimus.
• Maisto intolerancija: Tam tikrų maisto produktų netoleravimas gali prisidėti prie simptomų pasireiškimo.
• Hormoniniai pokyčiai: Hormoniniai svyravimai, ypač moterims, gali turėti įtakos DŽS simptomams.
• Genetika: Šeimos anamnezė gali padidinti riziką susirgti šia liga.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai yra pilvo skausmas, kuris gali būti lokalizuotas arba plisti visame pilve. Taip pat gali pasireikšti pilvo pūtimas, diskomfortas, dujų kaupimasis, ir neretai pacientai jaučia nuovargį. Simptomai gali svyruoti nuo lengvų iki sunkių, o jų intensyvumas gali kisti priklausomai nuo mitybos, streso ir kitų veiksnių.

Diagnostika

Dirgliosios žarnos sindromas diagnozuojamas remiantis klinikiniais simptomais ir anamneze. Gydytojas gali atlikti fizinį tyrimą, taip pat rekomenduoti kraujo tyrimus, išmatų tyrimus ar vaizdinius tyrimus, kad būtų pašalintos kitos galimos ligos. Specifinės diagnostinės procedūros, tokios kaip kolonoskopija, dažniausiai atliekamos tik tuomet, jei yra įtarimų dėl organinių sutrikimų.

Gydymas

Dirgliosios žarnos sindromo gydymas apima tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Medicininiai gydymo būdai gali apimti vaistus, skirtus skausmui ir diskomfortui mažinti, taip pat probiotikus, kurie padeda atkurti žarnyno mikroflorą. Nemedicininiai sprendimai apima mitybos korekcijas, streso valdymą, fizinį aktyvumą ir psichologinę paramą. Naujausios terapijos galimybės gali apimti psichoterapiją, kuri padeda pacientams susidoroti su ligos sukeliamu stresu ir nerimu.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas