Disfunkcinis kraujavimas (juvenylinis)

Anatomija

Disfunkcinis kraujavimas, ypač juvenylinis, dažniausiai susijęs su moterų reprodukcine sistema. Ši liga paveikia menstruacinį ciklą, kuris yra reguliuojamas hormonų, tokių kaip estrogenas ir progesteronas, pusiausvyros. Pagrindiniai organai, susiję su šia liga, apima kiaušides, gimdą ir hipofizę. Kiaušidės gamina hormonus, kurie yra esminiai normaliai ovuliacijai ir menstruacijoms. Gimda reaguoja į hormonų pokyčius, todėl bet koks hormonų disbalansas gali sukelti neįprastą kraujavimą. Taip pat svarbu paminėti, kad hipofizė, kaip endokrininė liauka, vaidina svarbų vaidmenį reguliuojant hormonų gamybą, ir bet koks jos disfunkcija gali turėti įtakos menstruaciniam ciklui.

Ligos aprašymas

Disfunkcinis kraujavimas (juvenylinis) yra būklė, kai mergaitės patiria nenormalų kraujavimą iš gimdos, dažniausiai pasireiškiantį paauglystėje, kai menstruacinis ciklas dar nėra pilnai subrendęs. Ši liga gali būti skirtingo pobūdžio: nuo per gausių menstruacijų iki tarpinių kraujavimų, kurie gali būti skausmingi ar sukelti diskomfortą. Svarbu, kad ši liga būtų tinkamai diagnozuota ir gydoma, kadangi ji gali paveikti jaunos moters gyvenimo kokybę ir psichologinę būseną. Be to, disfunkcinis kraujavimas gali būti ženklas, kad organizme vyksta kiti sveikatos sutrikimai, todėl jo ignoruoti negalima.

Ligos priežastis

Pagrindinės disfunkcinio kraujavimo priežastys gali apimti hormonų disbalansą, kuris dažnai būna susijęs su paauglystės laikotarpiu, kai organizmas prisitaiko prie naujų hormoninių pokyčių. Taip pat, šios ligos priežastys gali būti susijusios su stresu, mitybos trūkumais, fiziniu aktyvumu, tam tikromis ligomis, tokiomis kaip policistinių kiaušidžių sindromas, arba net genetiniais veiksniais. Hormoniniai sutrikimai, tokie kaip hipotalaminis amenorėja, taip pat gali prisidėti prie disfunkcinio kraujavimo atsiradimo.

Rizikos faktoriai

• Hormoniniai sutrikimai: Bet koks hormonų disbalansas gali paveikti menstruacinį ciklą ir sukelti disfunkcinį kraujavimą.
• Genetiniai veiksniai: Jei šeimoje buvo panašių atvejų, rizika padidėja.
• Stresas: Fizinis ir emocinis stresas gali turėti įtakos organizmo hormonų lygiui.
• Mitybos trūkumai: Nepakankama mityba arba netinkama dieta gali paveikti hormonų gamybą.
• Intensyvus fizinis aktyvumas: Pernelyg didelis fizinis krūvis gali sukelti menstruacijų sutrikimus.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai apima nenormaliai gausų menstruacijų kraujavimą, kraujavimą tarp menstruacijų, ilgesnes menstruacijas nei įprasta, skausmingus mėnesines ir bendrą silpnumą ar nuovargį. Simptomai gali svyruoti nuo lengvų iki sunkių, priklausomai nuo individualios organizmo reakcijos ir ligos sunkumo.

Diagnostika

Disfunkcinio kraujavimo diagnozė paprastai apima išsamų medicininį istoriją, fizinį patikrinimą ir įvairius tyrimus. Gydytojai gali rekomenduoti kraujo tyrimus, kad įvertintų hormonų lygį, taip pat ultragarsinį tyrimą, kad patikrintų kiaušides ir gimdą. Kartais gali prireikti biopsijos, kad būtų pašalintos kitos galimos kraujavimo priežastys, pavyzdžiui, navikai ar endometriozė.

Gydymas

Disfunkcinio kraujavimo gydymas priklauso nuo ligos priežasties ir simptomų sunkumo. Medicininiai sprendimai gali apimti hormonų terapiją, siekiant atkurti hormonų pusiausvyrą, arba nesteroidinius priešuždegiminius vaistus (NSAID), kad būtų sumažintas skausmas ir kraujavimas. Kartais gali prireikti chirurginių procedūrų, pavyzdžiui, endometriumo abliacijos, jei simptomai yra labai sunkūs. Be to, nemedicininiai sprendimai, tokie kaip gyvenimo būdo pokyčiai, streso valdymas ir mitybos korekcijos, taip pat gali būti naudingi gydant šią ligą. Naujienos apie terapijos galimybes nuolat atnaujinamos, todėl svarbu konsultuotis su gydytoju dėl naujausių gydymo metodų.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas