Disfunkcinis kraujavimas (klimakteriniame laikotarpyje)

Anatomija

Disfunkcinis kraujavimas klimakteriniame laikotarpyje yra susijęs su moters reprodukcine sistema, ypač su kiaušidėmis, gimda ir hormonų pusiausvyra. Klimakterinis laikotarpis, dar žinomas kaip menopauzė, yra natūralus gyvenimo etapas, kai moters organizme vyksta hormoniniai pokyčiai, ypač estrogeno ir progesterono lygio sumažėjimas. Šie hormonai yra svarbūs reguliuojant menstruacinį ciklą, todėl jų disbalansas gali sukelti nenormalų kraujavimą. Gimdos gleivinės, kuri yra paveikta šių pokyčių, gali reaguoti su pernelyg dideliu ar nepakankamu storumu, kas prisideda prie disfunkcinio kraujavimo.

Ligos aprašymas

Disfunkcinis kraujavimas yra menstruacinio ciklo sutrikimas, pasireiškiantis nenormaliu kraujavimu iš gimdos. Ši liga gali pasireikšti įvairiomis formomis, įskaitant per ilgus menstruacijų laikotarpius, gausų kraujavimą arba kraujavimą tarp menstruacijų. Šis sutrikimas dažnai pasitaiko moterims klimakteriniame laikotarpyje, kai hormonų lygis svyruoja. Disfunkcinis kraujavimas yra svarbus, nes jis gali rodyti rimtesnes sveikatos problemas, tokias kaip endometriumo hiperplazija ar net vėžys, todėl būtina atkreipti dėmesį į bet kokius kraujavimo pokyčius.

Ligos priežastis

Pagrindinės disfunkcinio kraujavimo priežastys apima hormonų disbalansą, kuris dažnai būna klimakterinio laikotarpio metu. Estrogeno ir progesterono lygio svyravimai gali sukelti gimdos gleivinės storėjimą ir nenormalų jos atsinaujinimą. Be to, kitos priežastys gali būti endometriumo polipai, miomos, uždegiminiai procesai ar net sisteminės ligos, tokios kaip skydliaukės sutrikimai. Stresas, nutukimas ir netinkama mityba taip pat gali prisidėti prie šio sutrikimo atsiradimo.

Rizikos faktoriai

• Hormoniniai pokyčiai – natūralūs pokyčiai, vykstantys klimakterinio laikotarpio metu, gali padidinti disfunkcinio kraujavimo riziką.
• Amžius – moterys, artėjančios prie menopauzės, yra labiau linkusios į šį sutrikimą.
• Nutukimas – padidėjęs kūno svoris gali paveikti hormonų pusiausvyrą ir prisidėti prie kraujavimo sutrikimų.
• Genetiniai veiksniai – šeimos anamnezė su panašiais sutrikimais gali padidinti riziką.
• Stresas – psichologinis ir fizinis stresas gali paveikti hormonų gamybą ir sukelti disfunkcinį kraujavimą.

Simptomai

• Pagrindiniai disfunkcinio kraujavimo simptomai apima nenormalų menstruacinį kraujavimą, kuris gali būti gausus, ilgas arba pasireikšti tarp menstruacijų. Kai kurios moterys gali patirti skausmingus mėnesinius, o kitos gali jausti nuovargį dėl kraujo netekimo. Sunkių atvejų metu gali pasireikšti anemija dėl nuolatinio kraujavimo, kas gali sukelti dar didesnių sveikatos problemų.

Diagnostika

Disfunkcinio kraujavimo diagnozė remiasi išsamia anamneze, fiziniu tyrimu ir įvairiais diagnostiniais tyrimais. Gydytojas gali atlikti kraujo tyrimus, kad įvertintų hormonų lygį, taip pat atlikti ultragarsinį tyrimą, kad patikrintų gimdos gleivinę ir nustatytų galimas struktūrines problemas. Kartais gali prireikti biopsijos, kad būtų pašalintos piktybinės ligos galimybės.

Gydymas

Disfunkcinio kraujavimo gydymas priklauso nuo jo priežasties ir simptomų sunkumo. Medicininiai sprendimai gali apimti hormonų terapiją, skirtą atkurti hormonų pusiausvyrą, arba vaistus, kurie padeda reguliuoti menstruacinį ciklą. Taip pat gali būti taikomi nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU), siekiant sumažinti skausmą ir kraujavimą. Nemedicininiai sprendimai gali apimti gyvenimo būdo pokyčius, tokius kaip svorio metimas, streso valdymas ir sveika mityba. Naujausios terapijos galimybės gali apimti endometriumo abliaciją, kuri yra minimaliai invazinė procedūra, skirta sumažinti ar pašalinti gimdos gleivinę.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas