Disociacinė amnezija

Anatomija

Disociacinė amnezija yra neurologinė būsena, kuri tiesiogiai susijusi su smegenų funkcijomis, ypač tomis, kurios atsakingos už atminties formavimą ir saugojimą. Pagrindiniai smegenų regionai, dalyvaujantys šiuose procesuose, yra hipokampas ir prefrontalinė žievė. Hipokampas yra atsakingas už naujų atminčių formavimą, o prefrontalinė žievė dalyvauja atminties atkūrimo procese. Disociacinė amnezija gali pasireikšti, kai šie regionai yra paveikti psichologinių traumų ar stresinių situacijų, dėl ko atsiranda sutrikimų atmintyje ir gebėjime prisiminti svarbius gyvenimo įvykius.

Ligos aprašymas

Disociacinė amnezija yra psichikos sutrikimas, kuris pasireiškia kaip atminties praradimas, dažniausiai susijęs su trauminiu įvykiu arba psichologiniu stresu. Ši liga gali būti laikoma savotišku psichologiniu gynybos mechanizmu, kai žmogus bando pabėgti nuo skausmingų prisiminimų ar emocijų. Disociacinė amnezija gali būti laikina arba ilgalaikė, o jos svarba kyla iš to, kad ji gali turėti didelį poveikį asmens kasdieniam gyvenimui, socialiniams santykiams ir psichinei sveikatai.

Ligos priežastis

Pagrindinės disociacinės amnezijos priežastys yra psichologinės traumos, tokios kaip smurtas, seksualinė prievarta, karas, nelaimingi atsitikimai ar kitos stresinės situacijos. Šie įvykiai gali sukelti stiprią emocinę reakciją, kuri lemia atminties praradimą. Be to, kiti veiksniai, tokie kaip ilgalaikis stresas, depresija, nerimo sutrikimai ir tam tikros psichinės ligos, gali prisidėti prie disociacinės amnezijos atsiradimo.

Rizikos faktoriai

• Psichologinės traumos: asmenys, kurie patyrė sunkius psichologinius sukrėtimus, yra labiau linkę į disociacinę amneziją.
• Psichinės ligos: asmenys, turintys istoriją su kitomis psichinėmis ligomis, tokiomis kaip depresija ar nerimo sutrikimai, gali būti labiau pažeidžiami.
• Socialinė aplinka: neigiama šeimos dinamika, smurtas šeimoje ar socialinė izoliacija gali padidinti riziką.

Simptomai

• Pagrindiniai disociacinės amnezijos simptomai yra atminties praradimas, kuris gali būti lokalizuotas (pavyzdžiui, prarastas tik tam tikras laikotarpis) arba globalus (visos atminties praradimas). Taip pat gali pasireikšti sunkumai prisimenant asmeninius duomenis, pavyzdžiui, vardą ar adresą. Kai kuriais atvejais gali pasireikšti ir kiti simptomai, tokie kaip dezorientacija, nerimas, depresija ir socialinė izoliacija.

Diagnostika

Disociacinės amnezijos diagnozė dažniausiai remiasi klinikiniu įvertinimu, kurio metu psichiatras ar psichologas analizuoja paciento simptomus ir istoriją. Naudojami standartizuoti klausimynai ir interviu metodai. Taip pat gali būti atliekami neurologiniai tyrimai, siekiant atmesti kitas galimas atminties sutrikimų priežastis, pavyzdžiui, smegenų traumas ar neurologines ligas.

Gydymas

Disociacinės amnezijos gydymas gali apimti tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Psichoterapija, ypač kognityvinė elgesio terapija, dažnai naudojama siekiant padėti pacientams susidoroti su trauminiais įvykiais ir atkurti prarastą atmintį. Taip pat gali būti taikoma EMDR (akių judesių desensibilizacija ir perdirbimas) terapija, kuri padeda apdoroti traumas. Vaistai, skirti nerimo ar depresijos simptomams valdyti, taip pat gali būti skiriami. Naujausios terapijos galimybės apima grupinę terapiją ir integruotas gydymo programas, kurios apima įvairius metodus ir specialistus.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas