Disociacinė fuga

Anatomija

Disociacinė fuga yra psichinė liga, kuri susijusi su žmogaus smegenų funkcijomis, ypač tomis, kurios atsakingos už atmintį ir tapatybę. Ši liga paveikia centrinę nervų sistemą, kurioje vyksta sudėtingi procesai, susiję su emocijomis, atmintimi ir elgesiu. Pagrindinės smegenų sritys, susijusios su disociacija, yra hipokampas, kuris dalyvauja atminties formavime, ir priekinė žievė, atsakinga už sudėtingus kognityvinius procesus. Disociacinė fuga gali sukelti laikinas atminties praradimas, o tai gali paveikti asmens sugebėjimą atpažinti save ir savo gyvenimą.

Ligos aprašymas

Disociacinė fuga yra reta psichinė būklė, kuriai būdingas staigus ir nepaaiškinamas asmens tapatybės praradimas, kartu su kelione ar pabėgimu iš namų. Asmenys, kenčiantys nuo šios ligos, gali prarasti atmintį apie savo praeitį ir gali priimti naują tapatybę, kartais net nesuvokdami, kad tai vyksta. Ši liga yra svarbi, nes ji gali turėti didelį poveikį asmens gyvenimui, santykiams ir kasdieninei veiklai. Disociacinė fuga gali sukelti rimtų socialinių ir profesinių problemų, taip pat gali būti susijusi su kitomis psichinėmis ligomis, tokiomis kaip depresija ar potrauminio streso sutrikimas.

Ligos priežastis

Disociacinės fugos priežastys gali būti įvairios, tačiau dažniausiai jos atsiranda po sunkių psichologinių traumų, pvz., patirtų smurto, seksualinio išnaudojimo ar kitų stresinių situacijų. Taip pat šią ligą gali sukelti intensyvi emocinė įtampa arba didelis stresas, susijęs su gyvenimo pokyčiais, tokiu kaip skyrybos ar artimo žmogaus netekimas. Mechanizmai, lemiantys disociaciją, gali būti susiję su smegenų gebėjimu apsisaugoti nuo trauminės patirties, slopinant atmintį ir identitetą, siekiant sumažinti psichologinį skausmą.

Rizikos faktoriai

• Psichologinės traumos – asmenys, kurie patyrė sunkius psichologinius sukrėtimus, yra labiau linkę susidurti su disociacine fuga.
• Stresas – didelis stresas, susijęs su gyvenimo pokyčiais, gali padidinti disociacinės fugos riziką.
• Psichinės sveikatos sutrikimai – asmenys, turintys kitų psichinių ligų, tokių kaip depresija ar nerimo sutrikimai, gali būti labiau pažeidžiami šiai ligai.

Simptomai

• Atminties praradimas – asmuo gali prarasti atmintį apie savo praeitį, įskaitant svarbius asmeninius duomenis.
• Naujas identitetas – asmuo gali priimti naują tapatybę ir pradėti gyventi kitaip, nei anksčiau.
• Kelionė ar pabėgimas – asmuo gali staiga palikti savo namus ir keliauti į nežinomus vietas, nesuvokdamas, kodėl tai daro.
• Emocinė disociacija – gali pasireikšti emocinis atsiribojimas nuo situacijų ar žmonių, kurie anksčiau buvo svarbūs.

Diagnostika

Disociacinės fugos diagnozė remiasi klinikiniu įvertinimu ir psichologiniu vertinimu. Gydytojai dažnai atlieka psichologinius testus, kad nustatytų disociacijos lygį ir atskirtų disociacinę fugą nuo kitų psichinių sutrikimų. Be to, gali būti atliekami medicininiai tyrimai, siekiant pašalinti kitas galimas sveikatos problemas, kurios gali sukelti panašius simptomus, pavyzdžiui, neurologinius sutrikimus.

Gydymas

Disociacinės fugos gydymas gali apimti tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Psichoterapija, ypač kognityvinė elgesio terapija, yra dažniausiai naudojama gydymo forma, padedanti pacientams suprasti ir apdoroti savo traumas. Taip pat gali būti taikoma grupinė terapija, kurioje asmenys gali dalintis savo patirtimi su kitais, patiriančiais panašius išgyvenimus. Vaistai, tokie kaip antidepresantai ar nerimo mažinantys vaistai, gali būti skiriami, jei yra papildomų psichikos sveikatos sutrikimų. Naujausios terapijos galimybės apima neuromoduliacijos metodus, tokius kaip transkranijinė magnetinė stimuliacija, kurie gali padėti reguliuoti smegenų veiklą ir sumažinti disociacijos simptomus.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas