Disociaciniai (konversiniai) sutrikimai

Anatomija

Disociaciniai (konversiniai) sutrikimai yra psichiniai sutrikimai, kurie dažnai susiję su nervų sistema ir psichologiniais procesais. Ši liga paveikia smegenis, ypač tas sritis, kurios yra atsakingos už emocijas, atmintį ir sąmoningumą. Dažniausiai disociaciniai sutrikimai pasireiškia asmenims, kurie patyrė traumas ar stresą, todėl jų poveikis gali būti pastebimas nervų sistemoje, kurioje gali sutrikti normalūs signalai ir reakcijos. Dėl šių sutrikimų gali pasireikšti raumenų, jutimo ir motorinių funkcijų problemos, kurios gali paveikti judėjimą ir koordinaciją.

Ligos aprašymas

Disociaciniai (konversiniai) sutrikimai yra psichologiniai sutrikimai, kurių metu žmogus gali patirti simptomus, kurie primena neurologinius sutrikimus, tačiau neturi jokios organinės priežasties. Tai gali būti įvairių formų, įskaitant disociacinę amneziją, disociacinį identiteto sutrikimą ir konversinius sutrikimus, kurie gali pasireikšti kaip paralyžius, traukuliai ar jutimo praradimas. Ši liga yra svarbi, nes ji gali labai paveikti asmens kasdienį gyvenimą, socialinius santykius ir psichinę sveikatą. Be to, disociaciniai sutrikimai dažnai yra susiję su trauma, todėl jų gydymas gali būti sudėtingas ir reikalauti specializuotos pagalbos.

Ligos priežastis

Pagrindinės disociacinių sutrikimų priežastys dažnai siejamos su psichologinėmis traumomis, stresu ar emociniu išgyvenimu. Galimi mechanizmai apima psichologinę gynybą, kai žmogus bando apsisaugoti nuo skausmingų patirčių, pamiršdamas arba slopindamas jas. Be to, genetiniai veiksniai, ankstyvoji vaikystės trauma, piktnaudžiavimas alkoholiu ar narkotikais bei psichiniai sutrikimai šeimoje gali prisidėti prie šių ligų atsiradimo. Disociaciniai sutrikimai dažnai pasireiškia kaip reakcija į sunkias situacijas, kai žmogus negali tinkamai apdoroti savo emocijų ar patirties.

Rizikos faktoriai

• Psichologinės traumos – ankstyvos vaikystės traumos, seksualinis ar fizinis smurtas gali padidinti disociacinių sutrikimų riziką.
• Stresas – ilgalaikis stresas, pavyzdžiui, šeimos problemos ar finansiniai sunkumai, gali sukelti disociacinius simptomus.
• Psichikos sutrikimai – asmenys, turintys kitų psichikos sutrikimų, pavyzdžiui, depresijos ar nerimo, yra labiau linkę patirti disociacinius sutrikimus.
• Genetiniai veiksniai – šeimos istorija su psichologiniais sutrikimais gali padidinti riziką.

Simptomai

• Disociacija – asmuo gali jausti, kad jis yra atskirtas nuo savo kūno ar aplinkos.
• Amnezija – gali pasireikšti atminties praradimas dėl tam tikrų įvykių ar laikotarpių.
• Judėjimo sutrikimai – gali pasireikšti paralyžius ar koordinacijos praradimas, nors fiziškai asmuo yra sveikas.
• Jutimo praradimas – gali būti sutrikęs regėjimas, klausymas ar kiti jutimai.

Diagnostika

Disociacinių sutrikimų diagnozė remiasi klinikiniu vertinimu, kurį atlieka psichiatras ar psichologas. Gydytojas gali naudoti įvairius klausimynus ir interviu metodus, kad įvertintų paciento simptomus ir jų poveikį kasdieniam gyvenimui. Be to, gali būti rekomenduojami neurologiniai tyrimai, siekiant atmesti organines priežastis, tokias kaip smegenų traumos ar neurologiniai sutrikimai. Diagnostika gali būti sudėtinga, nes simptomai gali būti panašūs į kitus psichinius ar neurologinius sutrikimus.

Gydymas

Disociacinių sutrikimų gydymas gali apimti tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Psichoterapija, ypač kognityvinė-elgesio terapija, yra viena iš pagrindinių gydymo formų, padedanti pacientui suprasti ir apdoroti savo emocijas bei patirtis. Taip pat gali būti naudojami vaistai, pavyzdžiui, antidepresantai ar anksiolitikai, siekiant palengvinti simptomus. Naujoviški gydymo metodai, tokie kaip EMDR (akių judesių desensibilizacija ir perdirbimas), taip pat gali padėti asmenims, kurie patyrė traumas. Svarbu, kad gydymas būtų individualizuotas ir pritaikytas kiekvieno paciento poreikiams, kad būtų pasiektas geriausias rezultatas.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas