Distonija

Anatomija

Distonija yra neurologinė liga, kuri veikia judėjimo kontrolę, ypač raumenų tonusą ir koordinaciją. Ji susijusi su centrinės nervų sistemos struktūromis, įskaitant bazinius ganglijus, smegenų žievę ir kitus judėjimo kontrolės centrus. Paveikti raumenys gali būti skirtingi, pradedant nuo kaklo ir veido raumenų, baigiant galūnių raumenimis. Dėl distonijos raumenys gali nenatūraliai susitraukti arba atsipalaiduoti, kas sukelia nevalingus judesius ir laikysenos sutrikimus.

Ligos aprašymas

Distonija yra judėjimo sutrikimas, kuriam būdinga nenormalus raumenų tonusas ir nevalingi judesiai. Ši liga gali pasireikšti įvairiomis formomis, įskaitant fokalinę distoniją, kuri paveikia tam tikras raumenų grupes, ir generalizuotą distoniją, kuri gali paveikti visą kūną. Distonija yra svarbi, nes ji gali žymiai paveikti žmogaus gyvenimo kokybę, sukelti fizinį diskomfortą ir socialinę izoliaciją.

Ligos priežastis

Distonijos priežastys gali būti įvairios. Jos gali būti pirminės, kai liga kyla be aiškios priežasties, arba antrinės, kai ji atsiranda dėl kitų sveikatos sutrikimų, tokių kaip Parkinsono liga, smegenų traumos arba tam tikros vaistų grupės. Galimi mechanizmai apima genetinius faktorius, neurocheminius pokyčius smegenyse ir motorinių funkcijų sutrikimus. Taip pat, kai kurie atvejai gali būti susiję su stresu ar emociniu diskomfortu.

Rizikos faktoriai

• Genetiniai veiksniai: šeimos anamnezė gali padidinti riziką susirgti distonija.
• Amžius: distonija dažniausiai diagnozuojama jaunystėje arba vidutinio amžiaus žmonėms.
• Neurodegeneraciniai sutrikimai: asmenys, sergantys kitomis neurologinėmis ligomis, gali būti labiau linkę į distoniją.
• Traumos: smegenų traumos ar insultai gali sukelti antrinę distoniją.

Simptomai

• Raumenų spazmai: pasikartojantys raumenų susitraukimai, kurie gali būti skausmingi.
• Laikysenos sutrikimai: neįprasta kūno padėtis, kuri gali sukelti diskomfortą.
• Nevalingi judesiai: gali pasireikšti trūkčiojimai ar kiti nenormalūs judesiai.
• Raumenų silpnumas: gali sumažėti raumenų jėga ir ištvermė.

Diagnostika

Distonijos diagnozė remiasi klinikiniu įvertinimu, kuriame neurologas vertina paciento simptomus ir istoriją. Papildomi tyrimai, tokie kaip magnetinio rezonanso tomografija (MRT) ar kompiuterinė tomografija (KT), gali būti atliekami siekiant pašalinti kitas galimas ligas, sukeliančias panašius simptomus. Elektromiografija (EMG) gali būti naudojama raumenų veiklos analizei.

Gydymas

Distonijos gydymas gali apimti medicininius ir nemedicininius sprendimus. Vaistai, tokie kaip anticholinerginiai preparatai, raumenų relaksantai ir botulino toksinas, gali padėti sumažinti simptomus. Fizinė terapija ir ergoterapija taip pat gali būti naudingi, padedant pacientams pagerinti judėjimą ir kasdienę funkciją. Naujoviškos terapijos, tokios kaip giluminė smegenų stimuliacija, gali būti taikomos sunkiais atvejais, kai kiti gydymo būdai neduoda rezultatų. Pacientams taip pat gali būti rekomenduota psichologinė pagalba, siekiant įveikti emocinius iššūkius, susijusius su liga.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas