Distonija, nepatikslinta

Anatomija

Distonija, nepatikslinta, yra neurologinė liga, kuri paveikia raumenų tonusą ir judesius. Ši liga susijusi su centrinės nervų sistemos struktūromis, ypač su bazinėmis ganglijomis, kurios yra atsakingos už judesių kontrolę. Dėl distonijos šios struktūros neveikia tinkamai, sukeldamos raumenų spazmus, neįprastus judesius ir netinkamą laikyseną. Be to, liga gali paveikti ir kitus neurologinius tinklus, įskaitant smegenų žievę ir subkortikinius regionus, kurie taip pat dalyvauja motorinių funkcijų reguliavime.

Ligos aprašymas

Distonija, nepatikslinta, yra judesio sutrikimas, kuriam būdingi nevalingi raumenų susitraukimai, sukeliantys neįprastus judesius ir pozas. Ši liga gali pasireikšti įvairiais būdais, pradedant nuo lengvų raumenų spazmų iki sunkių judesių sutrikimų, kurie gali smarkiai paveikti kasdienį gyvenimą. Distonija gali būti izoliuota, kai paveikiami tik tam tikri raumenys, arba generalizuota, kai sutrikimas apima didesnę raumenų grupę. Ši liga yra svarbi, nes ji gali turėti didelį poveikį paciento gyvenimo kokybei, psichologinei būklei ir kasdieniams veiksmams.

Ligos priežastis

Distonijos, nepatikslintos, priežastys gali būti įvairios ir apima genetinius veiksnius, neurologinius sutrikimus bei įvairias traumas. Dažnai liga atsiranda dėl neurologinių pokyčių smegenyse, kurie gali būti susiję su dopamino ar kitų neurotransmiterių disbalansu. Taip pat gali būti veiksnių, tokių kaip infekcijos, traumos, vaistų poveikis ar net stresas, kurie prisideda prie ligos atsiradimo. Dėl šių sudėtingų priežasčių distonija gali būti sunkiai diagnozuojama ir gydoma.

Rizikos faktoriai

• Genetiniai veiksniai – šeimos istorija, susijusi su neurologiniais sutrikimais, gali didinti riziką susirgti distonija.
• Amžius – ligos simptomai dažnai pasireiškia jaunystėje arba vidutinio amžiaus, tačiau gali pasireikšti bet kuriame amžiuje.
• Traumos – galvos traumos ar insultai gali padidinti distonijos riziką.
• Vaistai – tam tikrų vaistų, ypač antipsichozinių, vartojimas gali sukelti distonijos simptomus.

Simptomai

• Pagrindiniai distonijos simptomai apima nevalingus raumenų susitraukimus, kurie gali sukelti skausmą ir diskomfortą.
• Raumenų spazmai gali būti trumpalaikiai arba ilgalaikiai, sukeldami įvairius judesių sutrikimus.
• Pacientai gali patirti neįprastas pozas, pavyzdžiui, galvos pasukimą ar rankų suspaudimą.
• Simptomai gali svyruoti nuo lengvų iki sunkių, o kai kuriais atvejais gali būti sunku atlikti kasdienes užduotis.

Diagnostika

Distonijos diagnozė dažnai remiasi klinikiniu vertinimu, kurio metu gydytojas įvertina paciento simptomus ir medicininos istoriją. Gali būti atliekami neurologiniai tyrimai, siekiant pašalinti kitas ligas, sukeliančias panašius simptomus. Papildomi tyrimai, tokie kaip magnetinio rezonanso tomografija (MRT) ar kompiuterinė tomografija (KT), gali būti naudojami norint įvertinti smegenų struktūras ir išsiaiškinti galimas patologijas.

Gydymas

Distonijos gydymas gali apimti tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Medicininiai metodai gali apimti vaistus, tokius kaip anticholinerginiai vaistai, dopaminerginiai vaistai ar raumenų relaksantai, kurie padeda sumažinti simptomus. Taip pat gali būti taikomos injekcijos su botulino toksinu, kurios padeda atpalaiduoti raumenis. Nemedicininiai gydymo metodai apima fizioterapiją, ergoterapiją ir psichologinę paramą. Naujoviški gydymo metodai, tokie kaip giliųjų smegenų stimuliacija, taip pat gali būti taikomi pacientams, kuriems tradiciniai gydymo būdai nepadeda.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas