Divertikulinė plonosios žarnos liga, su perforacija ir abscesu

Anatomija

Divertikulinė plonosios žarnos liga dažniausiai paveikia plonąją žarną, kuri yra esminė virškinimo sistemos dalis. Žmonių virškinimo sistema susideda iš kelių segmentų: stemplės, skrandžio, plonosios žarnos ir storosios žarnos. Plonoji žarna, kurią sudaro trys dalys: dvylikapirštė žarna, jejunumas ir ileumas, yra atsakinga už maisto medžiagų absorbciją. Liga pasireiškia divertikulų susidarymu – mažų išsikišimų, kurie gali atsirasti žarnyno sienelėje. Kai divertikulai uždegami arba perforuojasi, tai gali sukelti rimtų komplikacijų, tokių kaip abscesai ir peritonitas.

Ligos aprašymas

Divertikulinė plonosios žarnos liga yra būklė, kai žarnyne susidaro divertikulai – mažos kišenės ar išsikišimai. Ši liga gali sukelti uždegimą, o sunkiais atvejais divertikulai gali perforuotis, leidžiant turiniui patekti į pilvo ertmę ir sukelti abscesus. Liga yra svarbi, nes gali sukelti rimtų komplikacijų, tokių kaip sepsis ar peritonitas, kurie gali būti gyvybei pavojingi. Be to, divertikulinė liga dažnai išsivysto su amžiumi, todėl ji gali turėti didelę įtaką vyresnio amžiaus žmonių sveikatai.

Ligos priežastis

Divertikulinės ligos priežastys nėra visiškai aiškios, tačiau manoma, kad jos gali būti susijusios su žarnyno raumenų silpnumu, padidėjusiu spaudimu žarnyne ir mitybos įpročiais. Pavyzdžiui, mažai skaidulų turinti dieta gali prisidėti prie divertikulų formavimosi. Be to, genetiniai veiksniai ir gyvenimo būdo aspektai, tokie kaip fizinio aktyvumo trūkumas, gali turėti įtakos ligos vystymuisi.

Rizikos faktoriai

• Amžius – vyresni nei 50 metų asmenys yra labiau linkę susirgti divertikuline liga.
• Mityba – mažai skaidulų turinti dieta gali padidinti ligos riziką.
• Fizinis aktyvumas – sėslus gyvenimo būdas gali prisidėti prie ligos vystymosi.
• Genetika – šeimos istorija gali padidinti riziką susirgti šia liga.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai gali apimti pilvo skausmą, ypač apatinėje kairėje pusėje, pilvo pūtimą, viduriavimą ar vidurių užkietėjimą. Sunkiais atvejais gali pasireikšti karščiavimas, pykinimas, vėmimas ir kraujavimas iš žarnyno, kurie rodo komplikacijas, tokias kaip perforacija ar abscesas.

Diagnostika

Divertikulinė plonosios žarnos liga diagnozuojama remiantis klinikiniais simptomais ir vaizdiniais tyrimais. Dažniausiai naudojami tyrimai yra ultragarsas, kompiuterinė tomografija (KT) ir magnetinio rezonanso tomografija (MRT). Šie tyrimai padeda nustatyti divertikulų buvimą, jų uždegimą ir galimas komplikacijas, tokias kaip abscesai ar perforacijos.

Gydymas

Divertikulinės plonosios žarnos ligos gydymas gali būti tiek medicininis, tiek chirurginis. Pradinėse ligos stadijose gydymas dažnai apima mitybos pokyčius, skaidulų papildus ir vaistus nuo skausmo bei uždegimo. Jei liga sukelia rimtų komplikacijų, gali prireikti chirurginės intervencijos, tokios kaip divertikulektomija arba žarnyno rezekcija. Naujausios terapijos galimybės taip pat apima minimaliai invazines procedūras, kurios gali sumažinti komplikacijų riziką ir paspartinti atsigavimą.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas