Divertikulinė storosios žarnos liga, be perforacijos ar absceso

Anatomija

Divertikulinė storosios žarnos liga yra susijusi su storosios žarnos anatomija, ypač su jos raumeniniu sluoksniu ir gleivine. Storosios žarnos struktūra apima skirtingas dalis: cecum, kylančiąją, skersinę, leidžiančiąją ir tiesiąją žarną. Divertikulai, kurie yra mažos išsikišimai arba kišenės, susidaro iš storosios žarnos sienelės, dažniausiai ten, kur raumenys yra silpnesni. Šie divertikulai gali atsirasti dėl padidėjusio slėgio žarnyne, o jų buvimas gali sukelti uždegimą, kuris gali būti skausmingas ir sukelti įvairių komplikacijų.

Ligos aprašymas

Divertikulinė storosios žarnos liga, be perforacijos ar absceso, yra būklė, kai divertikulai uždegami, tačiau nesukelia rimtų komplikacijų, tokių kaip perforacija ar abscesas. Ši liga dažniausiai pasireiškia vyresnio amžiaus žmonėms ir gali būti besimptomė arba sukelti įvairių simptomų. Tai svarbi liga, nes jos paplitimas nuolat didėja, o nesavalaikė diagnostika ir gydymas gali sukelti rimtų sveikatos problemų.

Ligos priežastis

Pagrindinės divertikulinės storosios žarnos ligos priežastys yra susijusios su mitybos įpročiais, ypač su skaidulų trūkumu. Mažas skaidulų kiekis dietoje gali sukelti padidėjusį žarnyno slėgį, dėl kurio formuojasi divertikulai. Be to, senėjimas, nutukimas ir fizinio aktyvumo trūkumas taip pat gali prisidėti prie ligos vystymosi. Tam tikros genetinės predispozicijos ir uždegiminiai procesai žarnyne taip pat gali būti svarbūs veiksniai.

Rizikos faktoriai

• Amžius – vyresni žmonės dažniau serga divertikuline liga.
• Mitybos įpročiai – skaidulų trūkumas dietoje didina riziką.
• Nepakankamas fizinis aktyvumas – sėdimas gyvenimo būdas prisideda prie ligos vystymosi.
• Nutukimas – padidina žarnyno slėgį ir skatina divertikulų formavimąsi.

Simptomai

• Divertikulinė storosios žarnos liga gali pasireikšti įvairiais simptomais, pradedant nuo lengvo pilvo skausmo, diskomforto ir vidurių užkietėjimo, iki sunkesnių simptomų, tokių kaip karščiavimas, stiprus pilvo skausmas ir kraujavimas iš žarnyno.

Diagnostika

Diagnozuojant divertikulinę storosios žarnos ligą, dažniausiai naudojami vizualizacijos metodai, tokie kaip kolonoskopija, kompiuterinė tomografija (KT) ir ultragarsas. Kolonoskopijos metu gydytojas gali tiesiogiai apžiūrėti žarnyno gleivinę ir įvertinti divertikulų būklę. KT skenavimas gali padėti nustatyti uždegimo buvimą ir kitus galimus komplikacijas.

Gydymas

Divertikulinės storosios žarnos ligos gydymas gali būti tiek medicininis, tiek nemedicininis. Lengvų atvejų atveju gali būti rekomenduojama keisti mitybą, padidinti skaidulų vartojimą ir gerti daug skysčių. Jei simptomai sunkėja, gali būti skiriami antibiotikai ir skausmą malšinantys vaistai. Esant sunkiems atvejams, gali prireikti chirurginės intervencijos. Naujausios terapijos galimybės gali apimti minimaliai invazines procedūras, tokias kaip laparoskopinė operacija, siekiant pašalinti paveiktas žarnų dalis.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas