Divertikulinė storosios žarnos liga, su perforacija ir abscesu

Anatomija

Divertikulinė storosios žarnos liga yra susijusi su storosios žarnos anatomija, ypač su jos sienelių struktūra. Storosios žarnos viduje yra gleivinės, raumenų ir serozinės sluoksniai, kurie sudaro jos apsauginę ir funkcinę struktūrą. Liga pasireiškia divertikulių, tai yra mažų kišenių, susidarymu storosios žarnos sienelėje, dažniausiai sigmoidinėje žarnoje. Perforacija ir abscesas gali atsirasti, kai uždegimas ar infekcija paveikia šiuos divertikulius, sukeldami rimtų komplikacijų, tokių kaip žarnyno turinio nutekėjimas į pilvo ertmę.

Ligos aprašymas

Divertikulinė storosios žarnos liga yra liga, susijusi su divertikulių formavimusi storosios žarnos sienelėje. Šie divertikulai gali būti asimptominiai arba sukelti įvairių simptomų, įskaitant skausmą, diskomfortą ir virškinimo sutrikimus. Liga gali komplikuotis, kai divertikulai uždegami (divertikulitas) ir sukelia perforaciją, kuri gali sukelti absceso susidarymą. Ši liga yra svarbi, nes gali sukelti rimtų komplikacijų, reikalaujančių skubios medicininės intervencijos, ir gali turėti didelį poveikį paciento gyvenimo kokybei.

Ligos priežastis

Divertikulinės storosios žarnos ligos priežastys nėra visiškai aiškios, tačiau manoma, kad pagrindinės priežastys yra susijusios su mityba ir gyvenimo būdu. Mažas skaidulų kiekis dietoje gali lemti padidėjusį žarnyno spaudimą, sukeliant divertikulių formavimąsi. Taip pat gali turėti įtakos amžius, genetika ir tam tikros sveikatos būklės, tokios kaip nutukimas ar fizinio aktyvumo stoka. Uždegiminiai procesai, infekcijos ir kiti mechanizmai gali prisidėti prie divertikulito vystymosi ir komplikacijų, tokių kaip perforacija ir abscesas.

Rizikos faktoriai

• Amžius: vyresni nei 40 metų žmonės yra labiau linkę į divertikulinę ligą.
• Mityba: mažas skaidulų kiekis, didelis raudonos mėsos ir perdirbtų maisto produktų vartojimas gali padidinti riziką.
• Nutukimas: padidėjęs kūno svoris gali padidinti žarnyno spaudimą.
• Fizinis aktyvumas: sėdimas gyvenimo būdas gali prisidėti prie ligos vystymosi.
• Rūkymas: rūkymas gali turėti neigiamą poveikį virškinimo sveikatai.

Simptomai

• Lengvi simptomai gali apimti pilvo skausmą, dažniausiai kairiajame apatinėje pilvo dalyje, pilvo pūtimą ir diskomfortą.
• Vidutinio sunkumo simptomai gali būti karščiavimas, pykinimas, vėmimas ir vidurių užkietėjimas.
• Sunkūs simptomai gali apimti stiprų pilvo skausmą, kraujavimą iš žarnyno, šoką ir pilvo rigidiškumą, kurie rodo galimą perforaciją ar abscesą.

Diagnostika

Divertikulinės storosios žarnos ligos diagnozė apima anamnezės surinkimą, fizinį tyrimą ir diagnostinius tyrimus. Dažniausiai naudojami tyrimai yra kompiuterinė tomografija (KT), ultragarsas ir kolonoskopija. KT tyrimas yra ypač naudingas nustatant divertikulito komplikacijas, tokias kaip perforacija ar abscesas. Kolonoskopija gali padėti vizualizuoti divertikulus ir įvertinti žarnyno būklę, tačiau ji gali būti atliekama tik po ūmių simptomų išnykimo.

Gydymas

Divertikulinės storosios žarnos ligos gydymas gali būti tiek konservatyvus, tiek chirurginis. Konservatyvus gydymas apima mitybos pokyčius, padidinant skaidulų kiekį, ir vaistus nuo skausmo bei uždegimo. Antibiotikai yra skiriami, jei yra infekcija. Sunkiais atvejais, kai pasireiškia komplikacijos, tokios kaip perforacija ar abscesas, gali prireikti chirurginės intervencijos, pavyzdžiui, divertikulektomijos arba kolostomijos. Naujausios terapijos galimybės apima minimaliai invazines procedūras, tokias kaip laparoskopinė chirurgija, kuri gali sumažinti atsigavimo laiką ir komplikacijų riziką.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas