Dorsalgija

Anatomija

Dorsalgija, dar žinoma kaip nugaros skausmas, susijusi su žmogaus raumenų, kaulų, sąnarių ir nervų sistemomis. Nugaros skausmas gali paveikti bet kurią stuburo dalį, tačiau dažniausiai pasireiškia juosmens ir krūtinės srityse. Stuburas sudarytas iš slankstelių, kurie palaiko kūno svorį ir leidžia judėti. Šios struktūros yra apsuptos raumenų, kurie padeda stabilizuoti stuburą ir leidžia atlikti įvairius judesius. Be to, nugaros srityje yra daug nervų, kurie perduoda signalus iš kūno į smegenis, todėl nugaros skausmas gali turėti plačių pasekmių visam organizmui.

Ligos aprašymas

Dorsalgija yra vienas iš dažniausiai pasitaikančių sveikatos sutrikimų, kuris gali būti ūmus arba lėtinis. Ūmus nugaros skausmas paprastai trunka kelias dienas ar savaites, o lėtinis skausmas gali tęstis ilgiau nei tris mėnesius. Ši liga yra svarbi, nes ji gali turėti didelį poveikį žmogaus gyvenimo kokybei, apriboti fizinę veiklą ir sukelti psichologinių problemų, tokių kaip depresija ar nerimas. Be to, nugaros skausmas yra viena iš pagrindinių priežasčių, dėl kurių žmonės kreipiasi į gydytojus ir praranda darbingumą.

Ligos priežastis

Pagrindinės dorsalgijos priežastys gali būti įvairios. Dažniausios yra raumenų įtempimas, diskų išvaržos, degeneracinės stuburo ligos, traumos ar netgi ilgalaikis nepatogus sėdėjimas. Raumenų įtempimas dažnai atsiranda dėl sunkių daiktų kėlimo, o diskų išvaržos gali sukelti nervų šaknelių suspaudimą, sukeldamos skausmą. Taip pat svarbu paminėti, kad stresas ir psichologiniai veiksniai gali turėti įtakos skausmo intensyvumui ir trukmei.

Rizikos faktoriai

• Amžius – vyresni žmonės dažniau patiria nugaros skausmus dėl natūralaus stuburo degeneracijos.
• Fizinė veikla – nepakankamas fizinis aktyvumas ar atvirkščiai, per didelis fizinis krūvis gali didinti riziką.
• Darbo pobūdis – profesijos, reikalaujančios ilgalaikio sėdėjimo ar sunkių daiktų kėlimo, gali prisidėti prie nugaros skausmo.
• Psichologiniai veiksniai – stresas, depresija ir nerimas gali padidinti skausmo intensyvumą.

Simptomai

• Pagrindiniai dorsalgijos simptomai apima skausmą nugaros srityje, kuris gali būti nuolatinis arba epizodinis. Skausmas gali būti aštrus, bukas, deginantis arba spinduliuojantis į kitas kūno dalis, pavyzdžiui, kojas. Taip pat gali pasireikšti raumenų įtempimas, judesių apribojimas ir diskomfortas atliekant kasdienes veiklas.

Diagnostika

Dorsalgijos diagnozė dažniausiai prasideda nuo išsamaus paciento anamnezės ir fizinio tyrimo. Gydytojas gali paprašyti atlikti papildomus tyrimus, tokius kaip rentgeno nuotraukos, magnetinio rezonanso tomografija (MRT) arba kompiuterinė tomografija (KT), kad įvertintų stuburo struktūrų būklę ir nustatytų galimas priežastis.

Gydymas

Dorsalgijos gydymas gali būti įvairus, priklausomai nuo skausmo priežasties ir intensyvumo. Medicininiai sprendimai apima skausmą malšinančius vaistus, priešuždegiminius vaistus ir raumenis atpalaiduojančius preparatus. Fizikinė terapija, masažas ir akupunktūra taip pat gali padėti sumažinti skausmą ir pagerinti judrumą. Nemedicininiai gydymo būdai, tokie kaip reguliari fizinė veikla, ergonomiškos darbo vietos sukūrimas ir streso valdymas, yra svarbūs ilgalaikiam skausmo valdymui. Naujoviškos terapijos, pavyzdžiui, stuburo injekcijos ar chirurginės procedūros, gali būti taikomos sunkesniais atvejais, kai kiti gydymo metodai nepadeda.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas