Dorsalgija, nepatikslinta

Anatomija

Dorsalgija, nepatikslinta, yra skausmo sindromas, susijęs su nugaros sritimi. Žmogaus anatomijoje nugaros sritis apima stuburą, raumenis, nervus, diskus ir kitus audinius. Stuburas yra sudarytas iš slankstelių, kurie sudaro stuburo koloną, ir tarp jų esantys diskai veikia kaip amortizatoriai. Dorsalgija gali paveikti bet kurią šių struktūrų dalį, todėl skausmas gali būti lokalizuotas tiek viršutinėje, tiek apatinėje nugaros dalyje. Be to, nugaros skausmas gali būti susijęs su raumenų įtampa, nervų pažeidimais ar uždegiminiais procesais, kurie gali paveikti nervų šaknis ir sukelti skausmo simptomus, spinduliuojančius į kitas kūno dalis.

Ligos aprašymas

Dorsalgija, nepatikslinta, yra bendras terminas, apibūdinantis nugaros skausmą, kuris gali būti įvairios kilmės ir pobūdžio. Ši liga yra svarbi, nes ji gali turėti didelį poveikį žmogaus gyvenimo kokybei, apriboti fizinį aktyvumą ir sukelti psichologinį diskomfortą. Dorsalgija gali būti ūminė, trunkanti kelias dienas ar savaites, arba lėtinė, kai skausmas tęsiasi ilgiau nei tris mėnesius. Dėl nugaros skausmo pacientai dažnai kreipiasi į gydytojus, o tai gali sukelti dideles medicinines išlaidas ir prarastą darbo laiką.

Ligos priežastis

Dorsalgijos priežastys gali būti labai įvairios. Pagrindinės priežastys apima mechaninius pažeidimus, tokius kaip stuburo diskų išvaržos, stuburo slankstelių degeneracija, raumenų arba raiščių sužalojimai, taip pat laikysenos sutrikimai. Be to, uždegiminiai procesai, pvz., artritas, gali sukelti nugaros skausmą. Kitos galimos priežastys gali būti infekcijos, navikai, neurologiniai sutrikimai arba netgi psichologiniai veiksniai, tokie kaip stresas. Svarbu pažymėti, kad kartais nugaros skausmas gali atsirasti be aiškios priežasties.

Rizikos faktoriai

• Amžius – vyresni žmonės dažniau patiria nugaros skausmą dėl natūralaus stuburo ir raumenų senėjimo proceso.
• Pernelyg didelė fizinė apkrova – sunkus darbas ar intensyvios sporto treniruotės gali sukelti raumenų įtempimus ir sužalojimus.
• Netinkama laikysena – ilgalaikis sėdėjimas nepatogioje padėtyje gali sukelti nugaros skausmą.
• Antsvoris – papildomi kilogramai didina stuburo apkrovą, kas gali sukelti skausmą.
• Psichologiniai veiksniai – stresas ir nerimas gali prisidėti prie raumenų įtampos ir skausmo.

Simptomai

• Pagrindinis dorsalgijos simptomas yra skausmas nugaros srityje, kuris gali būti aštrus, bukas ar pulsuojantis.
• Skausmas gali būti lokalizuotas vienoje nugaros pusėje arba plisti į kitas kūno dalis, pvz., kojas ar sėdmenis.
• Pacientai gali jausti raumenų įtampą, standumą, ypač ryte arba po ilgo sėdėjimo.
• Kai kuriais atvejais gali pasireikšti tirpimas ar dilgčiojimas, rodomas nervų pažeidimo požymis.
• Sunkiais atvejais gali būti sunku judėti arba atlikti kasdienes užduotis dėl skausmo intensyvumo.

Diagnostika

Dorsalgijos diagnozė paprastai prasideda nuo išsamaus paciento anamnezės ir fizinio tyrimo. Gydytojas gali atlikti neurologinį tyrimą, siekiant nustatyti, ar yra nervų pažeidimų. Papildomi tyrimai, tokie kaip rentgeno nuotraukos, magnetinio rezonanso tomografija (MRT) arba kompiuterinė tomografija (KT), gali būti naudojami, norint tiksliai nustatyti problemas, susijusias su stuburo struktūromis. Laboratoriniai tyrimai gali būti atliekami siekiant nustatyti uždegimą ar infekciją, jei įtariama, kad tai gali būti ligos priežastis.

Gydymas

Dorsalgijos gydymas gali apimti tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Priklausomai nuo skausmo priežasties, gydymas gali apimti skausmą malšinančius vaistus, tokias kaip nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU) arba analgetikai. Fizinė terapija, skirta stiprinti raumenis ir gerinti lankstumą, taip pat yra svarbi gydymo dalis. Alternatyvūs gydymo metodai, tokie kaip akupunktūra, masažas ar chiropraktika, gali padėti sumažinti simptomus. Naujoviškos terapijos galimybės, tokios kaip injekcijos su kortikosteroidais ar radiofrekvencinė abliacija, gali būti taikomos sunkesniais atvejais. Be to, pacientams rekomenduojama keisti gyvenimo būdą, siekiant sumažinti rizikos veiksnius, pavyzdžiui, reguliariai mankštintis ir stebėti kūno svorį.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas