Egzoftalmas

Anatomija

Egzoftalmas yra būklė, kuri pasireiškia, kai akys išsikiša iš orbitų. Tai susiję su akių anatomija, ypač su orbitinių audinių, tokių kaip riebalinis audinys, raumenys ir kraujagyslės, patinimu ar augimu. Pagrindinės struktūros, paveiktos egzoftalmo, yra akies obuolys, orbitiniai raumenys, akies nervai ir aplinkiniai audiniai. Šie pokyčiai gali sukelti akies padėties pokyčius, o tai gali turėti įtakos regėjimui ir bendrai akies funkcijai.

Ligos aprašymas

Egzoftalmas yra oftalmologinė būklė, kuri dažnai atsiranda dėl endokrininės sistemos sutrikimų, ypač tirotoksikozės, kurią sukelia Graves’o liga. Egzoftalmas gali būti tiek vienpusis, tiek dvipusis, ir jis yra svarbus, nes gali sukelti regėjimo sutrikimus, akių sausumą, skausmą ir estetinius nepatogumus. Be to, šis simptomas gali būti ženklas, kad organizme vyksta rimtesni patologiniai procesai, todėl jo ignoruoti negalima.

Ligos priežastis

Pagrindinė egzoftalmo priežastis dažniausiai yra autoimuninė liga, tokia kaip Graves’o liga, kurioje organizmo imuninė sistema klaidingai atakuoja skydliaukę, sukeldama hormonų perteklių. Taip pat egzoftalmas gali atsirasti dėl navikų, uždegiminių procesų ar traumos orbitinėje srityje. Kiti galimi mechanizmai apima riebalinio audinio augimą už akių, kraujagyslių pokyčius ir raumenų uždegimą, kurie gali prisidėti prie akies išsikišimo.

Rizikos faktoriai

• Autoimuninės ligos: asmenys, sergantys autoimuninėmis ligomis, tokiomis kaip Graves’o liga, turi didesnę riziką susirgti egzoftalmu.
• Genetiniai veiksniai: šeimos istorija gali turėti įtakos ligos išsivystymui, nes kai kurie žmonės gali paveldėti polinkį į endokrinius sutrikimus.
• Rūkymas: rūkymas yra žinomas rizikos veiksnys, kuris gali pabloginti egzoftalmo simptomus ir padidinti ligos sunkumą.

Simptomai

• Pagrindiniai egzoftalmo simptomai apima akies išsikišimą, akių sausumą, skausmą, dvigubą regėjimą ir regėjimo praradimą. Lengvi atvejai gali sukelti tik nedidelį diskomfortą, tačiau sunkesniais atvejais gali pasireikšti rimti regėjimo sutrikimai ir net akies obuolio pažeidimai.

Diagnostika

Egzoftalmo diagnostika paprastai prasideda nuo klinikinio tyrimo, kurio metu gydytojas vertina akių padėtį, regėjimo aštrumą ir kitus simptomus. Dažnai atliekami papildomi tyrimai, tokie kaip kraujo tyrimai, siekiant nustatyti skydliaukės hormonų lygį, taip pat vaizdiniai tyrimai, tokie kaip kompiuterinė tomografija (KT) arba magnetinio rezonanso tomografija (MRT), kad būtų įvertinta orbitinė struktūra ir aplinkiniai audiniai.

Gydymas

Egzoftalmo gydymas priklauso nuo jo priežasties. Jei liga yra susijusi su skydliaukės sutrikimais, gali būti taikomas vaistų gydymas, siekiant normalizuoti hormonų lygį. Kartais gali prireikti chirurginės intervencijos, kad būtų sumažintas spaudimas akiai arba pašalinti navikus. Be to, gali būti naudojamos kortikosteroidų terapijos, radioterapija arba naujausios biologinės terapijos, priklausomai nuo ligos sunkumo. Taip pat pacientams gali būti rekomenduojama naudoti drėkinančias akis lašus ir specialius akinius, kad būtų sumažintas diskomfortas ir pagerintas regėjimas.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas