Ekrininių prakaito liaukų sutrikimai

Anatomija

Ekrininių prakaito liaukų sutrikimai yra susiję su prakaito liaukų, kurios yra svarbi odos dalis, funkcija. Ekrininės prakaito liaukos yra išsidėsčiusios visame kūne, tačiau ypač gausiai randamos delnuose, paduose ir kaktos srityje. Šios liaukos gamina prakaitą, kuris padeda reguliuoti kūno temperatūrą ir palaikyti odos drėgmę. Sutrikus jų funkcijai, gali pasireikšti įvairūs odos simptomai ir diskomfortas, kurie gali paveikti žmogaus gyvenimo kokybę.

Ligos aprašymas

Ekrininių prakaito liaukų sutrikimai apima įvairias būkles, susijusias su prakaito gamyba ir sekrecija. Tai gali būti tiek hiperhidrozė, kai prakaito gamyba yra pernelyg intensyvi, tiek hipohidrozė, kai prakaito gamyba yra sumažėjusi. Šios ligos gali turėti įtakos ne tik fizinei sveikatai, bet ir psichologinei gerovei, nes gali sukelti socialinį diskomfortą ir sumažinti gyvenimo kokybę. Supratimas apie šias ligas yra svarbus, nes jos gali turėti didelį poveikį kasdienei veiklai ir socialiniams santykiams.

Ligos priežastis

Ekrininių prakaito liaukų sutrikimai gali būti sukeliami įvairių priežasčių. Pagrindinės priežastys apima genetinius veiksnius, nervų sistemos sutrikimus, hormoninius pokyčius, taip pat tam tikras ligas, tokias kaip diabetas ar skydliaukės sutrikimai. Mechanizmai, kurie lemia šių sutrikimų atsiradimą, gali apimti nervų impulso perteklių, kuris skatina prakaito liaukų aktyvumą, arba atvirkščiai – nervų impulso trūkumą, dėl kurio prakaito gamyba sumažėja. Be to, tam tikri vaistai ir aplinkos veiksniai, pavyzdžiui, stresas, gali turėti įtakos prakaito liaukų funkcijai.

Rizikos faktoriai

• Genetiniai veiksniai – šeimos istorija gali padidinti riziką susirgti ekrininių prakaito liaukų sutrikimais.
• Amžius – jaunystėje gali pasireikšti didesnis prakaito liaukų aktyvumas, o su amžiumi gali keistis jų funkcija.
• Hormoniniai pokyčiai – paauglystėje, nėštumo metu ar menopauzės metu hormonų lygio svyravimai gali paveikti prakaito gamybą.
• Stresas ir nerimas – emociniai veiksniai gali sukelti padidintą prakaito gamybą.

Simptomai

• Pagrindiniai ekrininių prakaito liaukų sutrikimų simptomai apima pernelyg didelį prakaitavimą (hiperhidrozė) arba sumažėjusį prakaitavimą (hipohidrozė). Hiperhidrozės atveju gali pasireikšti prakaitavimas delnuose, paduose, pažastyse ir veide, o hipohidrozės atveju – odos sausumas, karščio tolerancijos sumažėjimas ir padidėjusi perkaitimo rizika. Simptomai gali būti lengvi, tačiau kai kuriais atvejais gali tapti labai intensyvūs, sukeldami diskomfortą ir socialinę izoliaciją.

Diagnostika

Diagnostika dažniausiai prasideda nuo išsamios anamnezės ir fizinio tyrimo. Gydytojas gali atlikti prakaito testą, kad įvertintų prakaito gamybos lygį. Taip pat gali būti atliekami laboratoriniai tyrimai, siekiant pašalinti kitas ligas, kurios gali sukelti panašius simptomus. Be to, gali būti naudojamos specialios diagnostinės procedūros, tokios kaip termoekrinografija, kuri leidžia įvertinti prakaito liaukų funkciją ir jų aktyvumą.

Gydymas

Gydymo galimybės priklauso nuo sutrikimo tipo ir sunkumo. Hiperhidrozės atveju gali būti taikomi antiperspirantai, vaistai, kurie mažina prakaito gamybą, arba botulino toksino injekcijos, kurios laikinai blokuoja nervų impulsus prakaito liaukoms. Sunkiais atvejais gali būti rekomenduojamos chirurginės procedūros, tokios kaip simpatinė nervų sistemos operacija. Hipohidrozės atveju gydymas gali apimti odos drėkinimą ir specialių priemonių, padedančių reguliuoti kūno temperatūrą, naudojimą. Naujausi tyrimai taip pat nagrinėja genų terapijos galimybes, siekiant geriau suprasti ir gydyti šiuos sutrikimus.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas