Ekstrapiramidinės ir judesių ligos sergant ligomis, klasifikuojamomis kitur

Anatomija

Ekstrapiramidinės ligos yra susijusios su nervų sistemos struktūromis, ypač su bazinėmis ganglijomis, smegenų žieve ir kitais judesių reguliavimo centrais. Šios struktūros atsakingos už motorinę kontrolę, judesių koordinavimą ir tonuso reguliavimą. Paveiktos sritys gali sukelti įvairius motorinius sutrikimus, nes jos reguliuoja raumenų tonusą ir judesių sklandumą. Ekstrapiramidinės sistemos disfunkcija gali sukelti tokias problemas kaip drebulys, sustingimas, judesių lėtumas ir netikėti judesiai.

Ligos aprašymas

Ekstrapiramidinės ir judesių ligos, klasifikuojamos kitur, apima įvairias neurologines būkles, tokias kaip Parkinsono liga, Huntingtono liga, distonija ir kitos. Šios ligos dažnai pasireiškia motoriniais sutrikimais, tačiau gali turėti ir kitų neurologinių bei psichologinių simptomų. Jos yra svarbios, nes gali smarkiai paveikti paciento gyvenimo kokybę, kasdienę veiklą ir nepriklausomumą. Dėl šių ligų progresavimo, pacientams dažnai reikia kompleksinės medicininės priežiūros.

Ligos priežastis

Pagrindinės šių ligų priežastys gali būti genetikos veiksniai, aplinkos poveikis ir neurodegeneraciniai procesai. Pavyzdžiui, Parkinsono liga gali būti susijusi su dopamino trūkumu, o Huntingtono liga kyla dėl genetinio defekto, kuris sukelia neuronų žūtį. Aplinkos veiksniai, tokie kaip toksinai, gali prisidėti prie ligų vystymosi, o stresas ir gyvenimo būdas taip pat gali turėti įtakos ligos progresavimui.

Rizikos faktoriai

• Amžius – vyresni žmonės dažniau serga ekstrapiramidinėmis ligomis.
• Genetika – šeimos anamnezė gali padidinti riziką susirgti tam tikromis ligomis.
• Aplinkos veiksniai – kontaktas su tam tikromis cheminėmis medžiagomis gali padidinti riziką.

Simptomai

• Parkinsono liga gali pasireikšti drebuliais, raumenų sustingimu, judesių lėtumu ir pusiausvyros sutrikimais.
• Huntingtono liga pasižymi judesių kontrolės praradimu, psichikos sutrikimais ir progresuojančiu motorinių funkcijų pablogėjimu.
• Distonija sukelia netikėtus raumenų susitraukimus ir gali paveikti įvairias kūno dalis.

Diagnostika

Ekstrapiramidinių ligų diagnostika remiasi klinikiniu įvertinimu, paciento istorija ir neurologiniais tyrimais. Gydytojai gali naudoti tokius testus kaip magnetinio rezonanso tomografija (MRT), kompiuterinė tomografija (KT) ir elektrofiziologiniai tyrimai, kad įvertintų smegenų ir nervų sistemos funkciją. Kartais gali prireikti ir genetinių tyrimų, ypač kai įtariama paveldima liga.

Gydymas

Gydymo galimybės apima tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Medicininiai gydymo metodai gali apimti vaistus, tokius kaip levodopa Parkinsono ligai, antipsichozinius vaistus Huntingtono ligai ir botulino toksiną distonijai. Be to, fizinė terapija, ergoterapija ir psichologinė parama yra svarbios nemedicininės gydymo dalys. Naujų terapijų, tokių kaip giliai smegenų stimuliavimas, tyrimai rodo pažadą gydant pažengusias ligas, suteikdami galimybę pagerinti pacientų gyvenimo kokybę.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas