Ekstrapiramidiniai ir judesių sutrikimai, nepatikslinti

Anatomija

Ekstrapiramidiniai ir judesių sutrikimai, nepatikslinti, yra susiję su nervų sistema, ypač su ekstrapiramidine sistema, kuri apima struktūras, atsakingas už judesių koordinavimą ir kontrolę. Šios struktūros apima bazinius ganglijus, substantia nigra, talamus ir smegenų žievę. Baziniai ganglijai, esantys giliai smegenyse, atlieka svarbų vaidmenį reguliuojant motorinę veiklą, o jų disfunkcija gali sukelti judesių sutrikimus, tokius kaip drebulys, rigidiškumas ir judesių lėtumas. Substantia nigra, kuri gamina dopaminą, yra ypač svarbi, nes dopamino trūkumas yra susijęs su kai kuriomis ekstrapiramidinių sutrikimų formomis.

Ligos aprašymas

Ekstrapiramidiniai ir judesių sutrikimai, nepatikslinti, apima įvairius motorinius sutrikimus, kurie gali pasireikšti kaip neaiškūs judesių sutrikimai, tačiau nėra aiškiai apibrėžti kaip atskiros ligos, pavyzdžiui, Parkinsono liga ar Huntingtono liga. Ši liga gali būti svarbi, nes ji gali paveikti kasdienį gyvenimą, sumažinti gyvenimo kokybę ir sukelti psichologinių problemų, tokių kaip depresija ir nerimas. Dėl įvairių simptomų ir jų intensyvumo, šios ligos diagnostika ir gydymas gali būti sudėtingi.

Ligos priežastis

Ekstrapiramidinių ir judesių sutrikimų, nepatikslintų, priežastys gali būti įvairios. Jos gali būti susijusios su genetiniais veiksniais, neurodegeneracinėmis ligomis, toksiniais poveikiais, vaistų šalutiniais poveikiais arba traumomis. Pavyzdžiui, dopamino trūkumas, kurį gali sukelti neuronų degeneracija, yra dažna priežastis. Taip pat yra žinoma, kad tam tikri vaistai, ypač antipsichoziniai, gali sukelti ekstrapiramidinius simptomus, todėl svarbu stebėti pacientus, kurie juos vartoja.

Rizikos faktoriai

• Amžius – vyresni žmonės yra labiau linkę į ekstrapiramidinius sutrikimus dėl natūralaus smegenų senėjimo proceso.
• Genetiniai veiksniai – šeimos istorija su ekstrapiramidiniais sutrikimais gali padidinti riziką.
• Vaistų vartojimas – ilgalaikis antipsichozinių ar kitų vaistų vartojimas gali sukelti ekstrapiramidinius simptomus.
• Ekologiniai veiksniai – tam tikrų cheminių medžiagų poveikis, pavyzdžiui, sunkiųjų metalų, gali prisidėti prie ligos vystymosi.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai gali apimti drebulį, raumenų rigidiškumą, judesių lėtumą, koordinacijos sutrikimus ir postūrio problemas. Kai kurie pacientai gali patirti ir psichologinius simptomus, tokius kaip nerimas ar depresija. Simptomų intensyvumas gali svyruoti nuo lengvo diskomforto iki sunkių judesių sutrikimų, kurie gali labai paveikti kasdienį gyvenimą.

Diagnostika

Diagnostika remiasi klinikiniu įvertinimu, paciento istorija ir neurologiniu tyrimu. Gydytojai gali naudoti įvairius tyrimus, tokius kaip magnetinio rezonanso tomografija (MRT) arba kompiuterinė tomografija (KT), kad išsiaiškintų galimus smegenų pokyčius. Taip pat gali būti atliekami kraujo tyrimai, siekiant pašalinti kitas ligas, kurios gali sukelti panašius simptomus.

Gydymas

Gydymas gali apimti tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Medicininiai sprendimai dažnai apima dopaminą veikiančių vaistų, tokių kaip levodopa, vartojimą, kad būtų sumažinti simptomai. Taip pat gali būti skiriami anticholinerginiai vaistai ar kitokie neuroleptikai, siekiant kontroliuoti simptomus. Nemedicininiai sprendimai gali apimti fizioterapiją, ergoterapiją ir psichologinę paramą. Naujovės gydyme, tokios kaip gilesnė smegenų stimuliacija, taip pat gali būti taikomos pažengusiems atvejams, tačiau tai reikalauja kruopštaus vertinimo ir specialistų priežiūros.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas