Emociniai sutrikimai, prasidedantys vaikystėje

Anatomija

Emociniai sutrikimai, prasidedantys vaikystėje, dažnai susiję su smegenų struktūromis ir funkcijomis, kurios reguliuoja emocijas, elgesį ir socialinę sąveiką. Pagrindinės paveiktos smegenų sritys yra amygdala, atsakinga už emocijų, ypač baimės ir nerimo, apdorojimą, ir prefrontalinė žievė, kuri dalyvauja sprendimų priėmime ir socialinės elgsenos reguliavime. Taip pat gali būti paveiktos smegenų sritys, susijusios su streso atsaku, pavyzdžiui, hipokampas, kuris vaidina svarbų vaidmenį atmintyje ir emocijų valdyme.

Ligos aprašymas

Emociniai sutrikimai, prasidedantys vaikystėje, apima įvairias psichines sveikatos problemas, tokias kaip nerimo sutrikimai, depresija, elgesio sutrikimai ir socialinės nerimo problemos. Šios ligos gali turėti ilgalaikį poveikį vaiko vystymuisi, socialinei integracijai ir akademiniams pasiekimams. Svarbu atpažinti ir gydyti šiuos sutrikimus ankstyvoje stadijoje, kad būtų išvengta sunkių pasekmių ateityje. Emociniai sutrikimai gali ne tik paveikti vaiko savijautą, bet ir sukelti sunkumų santykiuose su bendraamžiais ir šeima.

Ligos priežastis

Pagrindinės emocinių sutrikimų, prasidedančių vaikystėje, priežastys gali būti biologinės, psichologinės ir socialinės. Biologiniai veiksniai apima genetinį polinkį ir smegenų chemijos disbalansą. Psichologiniai veiksniai gali būti susiję su ankstyvomis traumomis, pavyzdžiui, netektimi ar smurtu. Socialiniai veiksniai, tokie kaip šeimos dinamika, stresas ir bendraamžių spaudimas, taip pat gali turėti didelę įtaką. Šie veiksniai gali sąveikauti tarpusavyje ir padidinti riziką vystytis emociniams sutrikimams.

Rizikos faktoriai

• Genetinis polinkis – šeimos istorija su psichinėmis ligomis gali padidinti riziką.
• Traumos – ankstyvos traumos, tokios kaip fizinis ar emocinis smurtas, gali paveikti vaiko psichologinę būseną.
• Socialinė aplinka – nepalanki šeimos situacija, pavyzdžiui, skyrybos ar finansiniai sunkumai, gali prisidėti prie sutrikimų vystymosi.
• Stresas – nuolatinis stresas, susijęs su mokykla ar bendraamžiais, gali sukelti emocinius sutrikimus.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai gali apimti nuolatinį nerimą, liūdesį, dirglumą ar elgesio problemas. Vaikai gali patirti socialinę izoliaciją, sunkumų bendraujant su bendraamžiais, arba gali rodyti agresyvų elgesį. Lengvi simptomai gali būti laikini, tačiau sunkesni atvejai gali sukelti rimtų gyvenimo kokybės sutrikimų. Vaikai gali patirti miego sutrikimus, apetito pokyčius ir sumažėjusią motyvaciją veiklai, kuri anksčiau teikė džiaugsmą.

Diagnostika

Emocinių sutrikimų diagnostika apima išsamų psichologinį vertinimą, kuris gali apimti interviu su vaiku ir jo šeimos nariais, taip pat standartizuotus testus, kurie vertina emocinę būseną ir elgesį. Psichologai ir psichiatrai gali naudoti diagnostinius kriterijus, tokius kaip DSM-5, kad nustatytų konkrečią ligą. Svarbu, kad diagnozė būtų nustatyta kuo anksčiau, kad būtų galima pradėti tinkamą gydymą.

Gydymas

Gydymo galimybės apima tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Psichoterapija, tokia kaip kognityvinė elgesio terapija (KET), dažnai naudojama vaikams, kad padėtų jiems suprasti ir valdyti savo emocijas. Medicininiai gydymo metodai gali apimti antidepresantus arba nerimo mažinimo vaistus, tačiau jie turėtų būti skiriami tik po išsamios konsultacijos su specialistu. Taip pat svarbu įtraukti šeimą į gydymo procesą, kad būtų užtikrintas vaikų emocinis palaikymas. Naujoviškos terapijos galimybės, tokios kaip žaidimų terapija ir meno terapija, taip pat gali būti naudingos, padedant vaikams išreikšti savo jausmus ir emocijas.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas