Encefalitas, mielitas ir encefalomielitas sergant ligomis, klasifikuojamomis kitur

Anatomija

Encefalitas, mielitas ir encefalomielitas yra ligos, kurios tiesiogiai veikia centrinę nervų sistemą, įskaitant smegenis ir nugaros smegenis. Šios ligos gali sukelti uždegimą, kuris pažeidžia nervinius audinius ir gali sukelti įvairių neurologinių funkcijų sutrikimus. Encefalitas paveikia smegenų audinius, o mielitas – nugaros smegenų audinius, tuo tarpu encefalomielitas apima abiejų šių struktūrų uždegimą. Dėl šių ligų gali būti pažeidžiamos nervinės ląstelės, glijos ląstelės ir kraujagyslės, kas gali turėti rimtų pasekmių organizmui, įskaitant motorinių ir sensorinių funkcijų praradimą.

Ligos aprašymas

Encefalitas, mielitas ir encefalomielitas, klasifikuojami kitur, yra uždegiminiai procesai, kurie gali būti sukeliami įvairių infekcinių agentų, autoimuninių reakcijų ar kitų veiksnių. Šios ligos gali pasireikšti tiek suaugusiems, tiek vaikams, o jų simptomai gali svyruoti nuo lengvo diskomforto iki sunkių neurologinių sutrikimų. Svarbu atpažinti ir gydyti šias ligas, nes jos gali sukelti ilgalaikių pasekmių, tokių kaip neurologinis deficitas, negalia ar net mirtis. Šių ligų tyrimai ir gydymas yra itin svarbūs siekiant užkirsti kelią komplikacijoms ir pagerinti pacientų gyvenimo kokybę.

Ligos priežastis

Encefalito, mielito ir encefalomielito priežastys gali būti įvairios. Dažniausiai šios ligos yra sukeliamos virusų, tokių kaip herpes simplex virusas, Zika virusas, arba bakterijų, pavyzdžiui, Laimo liga sukeliančių bakterijų. Autoimuninės reakcijos taip pat gali sukelti uždegimą nervų sistemoje, kai organizmo imuninė sistema klaidingai atakuoja savo audinius. Be to, tam tikri genetiniai veiksniai ir anksčiau buvusios infekcijos gali padidinti riziką susirgti šiomis ligomis.

Rizikos faktoriai

• Viena iš pagrindinių rizikos faktorių yra amžius, kadangi vaikai ir vyresnio amžiaus žmonės dažniau serga šios ligos formomis.
• Imuninės sistemos sutrikimai, tokie kaip ŽIV/AIDS, gali padidinti ligų riziką.
• Geografinė vietovė, kurioje gyvenama, taip pat gali turėti įtakos, nes tam tikri virusai ir bakterijos yra labiau paplitę tam tikrose srityse.
• Kontaktas su užsikrėtusiais asmenimis arba gyvūnais gali padidinti ligos riziką.

Simptomai

• Simptomai gali apimti galvos skausmą, karščiavimą, raumenų silpnumą, koordinacijos praradimą, sumišimą, traukulius ir net sąmonės netekimą. Lengvi atvejai gali pasireikšti tik nedideliais diskomforto pojūčiais, o sunkesni gali sukelti rimtus neurologinius sutrikimus, tokius kaip paralyžius ar koma.

Diagnostika

Ligai diagnozuoti dažnai naudojami kelios diagnostikos priemonės, įskaitant neurologinį tyrimą, kraujo tyrimus, magnetinio rezonanso tomografiją (MRT) ir smegenų skysčio analizę (lumbarinę punkciją). MRT padeda įvertinti uždegimo mastą ir lokalizaciją, tuo tarpu smegenų skysčio analizė gali atskleisti infekcinius agentus ar uždegimo žymenis.

Gydymas

Gydymas gali apimti antivirusinius vaistus, antibiotikus, kortikosteroidus, siekiant sumažinti uždegimą, ir simptominį gydymą, pavyzdžiui, skausmo malšinimą. Netradiciniai gydymo metodai, tokie kaip fizioterapija ir reabilitacija, gali būti naudingi atsigavimo procese. Naujausios terapijos galimybės apima imunoterapiją, kurios tikslas yra moduliuoti imuninės sistemos atsaką, siekiant sumažinti uždegimą ir pagerinti neurologinę funkciją.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas