Endocervikso piktybinis navikas

Anatomija

Endocervikso piktybinis navikas yra susijęs su gimdos kaklelio anatomija, ypač su endocervikso dalimi, kuri yra vidinė gimdos kaklelio dalis. Gimdos kaklelis yra kanalas, jungiantis makštį ir gimdą, ir atlieka svarbų vaidmenį reprodukcinėje sistemoje. Endocerviksas yra padengtas cilindriniu epiteliniu audiniu, kuris gali tapti piktybiniu. Šis navikas gali paveikti gretimus organus, tokius kaip gimda ir makštis, bei sukelti komplikacijų, turinčių įtakos reprodukcinei sveikatai.

Ligos aprašymas

Endocervikso piktybinis navikas, dar vadinamas gimdos kaklelio vėžiu, yra piktybinis auglys, atsirandantis endocervikso audiniuose. Ši liga yra svarbi, nes ji gali turėti rimtų pasekmių moterų sveikatai ir gyvenimo kokybei. Dažnai ji nustatoma per vėlai, todėl svarbu reguliariai tikrintis ir atlikti prevencines procedūras, tokias kaip Papanikolaou testas (Pap testas), kuris padeda anksti identifikuoti ikivėžines būkles.

Ligos priežastis

Pagrindinė endocervikso piktybinio naviko priežastis yra žmogaus papilomos virusas (ŽPV), kuris gali sukelti lėtinius uždegimus ir ikivėžines būkles. Be to, hormoniniai pokyčiai, genetiniai veiksniai ir imuninės sistemos silpnėjimas gali prisidėti prie naviko atsiradimo. Taip pat nustatyta, kad ilgalaikis kontraceptikų vartojimas, rūkymas ir lytinių santykių skaičius gali turėti įtakos šios ligos rizikai.

Rizikos faktoriai

• Žmogaus papilomos viruso (ŽPV) infekcija – viena iš pagrindinių endocervikso piktybinio naviko priežasčių.
• Imuninės sistemos silpnėjimas – gali padidinti riziką susirgti naviku.
• Rūkymas – yra susijęs su didesne rizika susirgti įvairiomis vėžio formomis, įskaitant gimdos kaklelio vėžį.
• Hormoniniai pokyčiai – moterims, vartojančioms tam tikras kontraceptines priemones, gali padidėti rizika.
• Neatitikimas seksualinei higienai ir didelis lytinių partnerių skaičius – gali padidinti ŽPV užsikrėtimo riziką.

Simptomai

• Pirmieji endocervikso piktybinio naviko simptomai gali būti nespecifiniai, tačiau laikui bėgant gali pasireikšti: kraujavimas tarp menstruacijų, skausmas lytinių santykių metu, neįprastos išskyros iš makšties, skausmas apatinėje pilvo dalyje, ir bendras silpnumas. Simptomai gali skirtis nuo lengvų iki sunkių, o kai kuriais atvejais liga gali būti besimptomė ankstyvoje stadijoje.

Diagnostika

Endocervikso piktybinio naviko diagnostika apima kelis tyrimus. Papanikolaou testas (Pap testas) yra dažniausiai naudojamas siekiant nustatyti anomalijas gimdos kaklelio ląstelėse. Jei randama neįprastų ląstelių, gali būti atliekama kolposkopija – vizualinis gimdos kaklelio tyrimas su specialiu prietaisu. Be to, biopsija gali būti atlikta, siekiant paimti audinio mėginį ir jį ištirti dėl piktybinių ląstelių. Papildomi tyrimai, tokie kaip ultragarsas ar MRT, gali būti naudojami nustatyti ligos stadiją ir aplinkinių audinių pažeidimus.

Gydymas

Endocervikso piktybinio naviko gydymas priklauso nuo ligos stadijos ir paciento sveikatos būklės. Pagrindiniai gydymo metodai apima chirurgiją, radioterapiją ir chemoterapiją. Ankstyvosiose stadijose gali būti atliekama chirurginė intervencija, siekiant pašalinti naviką. Vėlesnėse stadijose gydymas gali apimti radioterapiją, kad būtų sumažintas naviko dydis, ir chemoterapiją, kad būtų užkirstas kelias naviko plitimui. Naujoviškos terapijos, tokios kaip imunoterapija, taip pat tampa vis labiau populiarios gydant šią ligą, tačiau jų taikymas priklauso nuo individualių atvejų.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas