Endokarditas ir širdies vožtuvų veiklos sutrikimai sergant ligomis, klasifikuojamomis kitur

Anatomija

Endokarditas yra liga, paveikianti širdies vidinį sluoksnį, vadinamą endokardu. Šis sluoksnis yra tiesiogiai susijęs su širdies vožtuvų funkcionavimu. Normaliomis sąlygomis endokardas yra lygus ir neleidžia bakterijoms ar kitoms infekcijoms prisitvirtinti. Tačiau, esant tam tikroms sąlygoms, endokardas gali tapti uždegimo ir infekcijos vieta. Dėl endokardito gali būti pažeisti širdies vožtuvai, o tai gali sukelti vožtuvų nepakankamumą arba susiaurėjimą, kas dar labiau trikdo širdies veiklą.

Ligos aprašymas

Endokarditas yra uždegiminė liga, kuri dažniausiai atsiranda, kai bakterijos ar kiti mikroorganizmai patenka į kraują ir prisitvirtina prie širdies vožtuvų ar endokardo. Tai gali sukelti rimtų komplikacijų, tokių kaip širdies nepakankamumas, embolijos ir net mirtis. Ši liga dažnai pasireiškia žmonėms, turintiems išankstinių širdies ligų, ir gali būti labai sunki. Endokarditas yra svarbi liga, nes ji gali sukelti ilgalaikius širdies pažeidimus ir reikalauja skubios medicininės intervencijos.

Ligos priežastis

Pagrindinės endokardito priežastys yra bakterinės infekcijos, kurios gali prasiskverbti į kraują per burnos, odos ar kitų organų infekcijas. Dažniausiai pasitaikančios bakterijos yra Streptococcus ir Staphylococcus. Be to, endokarditas gali išsivystyti po širdies operacijų arba esant įgimtoms širdies defektams. Kai kuriems pacientams, sergantiems lėtinėmis ligomis, tokiomis kaip diabetas ar inkstų nepakankamumas, rizika susirgti endokarditu taip pat yra didesnė.

Rizikos faktoriai

• Įgimtos širdies ydos – šie defektai gali padidinti riziką susirgti endokarditu, nes jie gali sukelti kraujo srauto sutrikimus.
• Širdies vožtuvų ligos – jau turintys problemų su vožtuvais asmenys yra labiau linkę į endokarditą.
• Diabetas – šis sutrikimas silpnina imuninę sistemą ir didina infekcijų riziką.
• Intraveniniai narkotikai – narkotikų vartojimas per intravenines adatas gali lengvai sukelti bakterijų patekimą į kraują.

Simptomai

• Pagrindiniai endokardito simptomai gali apimti karščiavimą, šaltkrėtį, nuovargį, raumenų ir sąnarių skausmus, taip pat odos bėrimus. Sunkiomis ligos formomis gali pasireikšti dusulys, patinimas, o kai kuriais atvejais – net ir širdies nepakankamumo požymiai.

Diagnostika

Endokardito diagnozė paprastai prasideda nuo klinikinių simptomų vertinimo ir anamnezės. Gydytojas gali rekomenduoti kraujo tyrimus, siekiant nustatyti, ar kraujyje yra bakterijų. Taip pat gali būti atlikta echokardiografija, siekiant įvertinti širdies vožtuvų ir endokardo būklę. Kartais gali prireikti ir kitų tyrimų, tokių kaip kompiuterinė tomografija ar magnetinio rezonanso tomografija.

Gydymas

Endokardito gydymas paprastai apima ilgalaikį antibiotikų vartojimą, dažnai per intraveninę infuziją. Gydymo trukmė gali svyruoti nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių, priklausomai nuo ligos sunkumo ir bakterijų tipo. Sunkiems atvejams gali prireikti chirurginės intervencijos, kad būtų pašalinti pažeisti vožtuvai arba infekcijos židiniai. Be to, pacientams gali būti rekomenduojamos prevencinės priemonės, kad būtų sumažinta pakartotinio endokardito rizika.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas