Endokarditas, vožtuvas nenurodytas

Anatomija

Endokarditas yra infekcinė liga, kuri pažeidžia širdies vidinį sluoksnį, vadinamą endokardu. Ši liga dažniausiai paveikia širdies vožtuvus, tačiau gali turėti įtakos ir kitiems endokardo elementams. Žmogaus širdis yra sudaryta iš keturių kamerų: dviejų prieširdžių ir dviejų skilvelių, o vožtuvai reguliuoja kraujo tekėjimą tarp šių kamerų. Endokarditas gali sukelti uždegimą ir pažeidimus šiuose vožtuvuose, o tai gali turėti rimtų pasekmių, tokių kaip širdies nepakankamumas ar embolija, kai infekcijos sukėlėjai patenka į kraują ir gali sukelti komplikacijas kitose kūno dalyse.

Ligos aprašymas

Endokarditas, vožtuvas nenurodytas, yra būklė, kai uždegimas ir infekcija pažeidžia širdies endokardą, tačiau nėra aišku, kuris konkrečiai vožtuvas yra paveiktas. Ši liga gali būti ūminė arba lėtinė, priklausomai nuo infekcijos sukėlėjo tipo ir organizmo atsako. Endokarditas yra svarbi liga, nes ji gali sukelti sunkių komplikacijų, tokių kaip širdies nepakankamumas, embolijos, ar net mirtis, jei nebus tinkamai gydoma. Dėl šios priežasties, ankstyva diagnostika ir gydymas yra itin svarbūs.

Ligos priežastis

Pagrindinės endokardito priežastys yra bakterinės arba grybelinės infekcijos, kurios patenka į kraują ir sukelia uždegimą endokarde. Dažniausiai pasitaikantys sukėlėjai yra streptokokai, stafilokokai ir enterokokai. Infekcijos gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, įskaitant dantų procedūras, chirurgines operacijas, intraveninių narkotikų vartojimą arba kitus medicininius įsikišimus. Be to, tam tikros sveikatos būklės, tokios kaip širdies vožtuvų ligos, diabetas, ar imuninės sistemos sutrikimai, gali padidinti endokardito riziką.

Rizikos faktoriai

• Širdies ligos: paciento turintys širdies vožtuvų ligas ar dirbtinius vožtuvus yra didesnės rizikos grupėje.
• Intraveniniai narkotikai: asmenys, vartojantys narkotikus per intravenines injekcijas, dažnai yra linkę į infekcijas.
• Imuninės sistemos sutrikimai: žmonės su susilpnėjusia imunine sistema, pavyzdžiui, sergantys ŽIV ar vartojantys imunosupresantus, yra labiau pažeidžiami.
• Diabetas: diabetu sergantys pacientai turi didesnę riziką susirgti endokarditu dėl padidėjusio infekcijų jautrumo.

Simptomai

• Pagrindiniai endokardito simptomai gali būti karščiavimas, šaltkrėtis, nuovargis, raumenų skausmai, ir odos bėrimai. Kai kuriais atvejais gali pasireikšti ir sunkesni simptomai, tokie kaip dusulys, krūtinės skausmas, arba širdies ritmo sutrikimai. Simptomai gali būti skirtingi priklausomai nuo ligos sunkumo ir asmens sveikatos būklės.

Diagnostika

Endokardito diagnozė dažniausiai prasideda nuo išsamaus paciento anamnezės ir fizinio ištyrimo. Gydytojai gali atlikti kraujo tyrimus, kad nustatytų infekcinius sukėlėjus, taip pat echokardiografiją, kad įvertintų širdies struktūrą ir funkciją. Kartais gali būti atliekami papildomi tyrimai, tokie kaip kompiuterinė tomografija arba magnetinio rezonanso tomografija, siekiant įvertinti galimus pažeidimus.

Gydymas

Endokardito gydymas paprastai apima antibiotikų terapiją, kuri turi būti pradėta kuo anksčiau, kad būtų išvengta komplikacijų. Gydymo trukmė gali svyruoti nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių, priklausomai nuo infekcijos sunkumo. Kai kuriais atvejais gali prireikti chirurginės intervencijos, kad būtų pašalinti pažeisti vožtuvai arba abscesai. Naujausios terapijos galimybės apima naujų vaistų, turinčių platų veikimo spektrą, naudojimą bei imunoterapiją, kuri gali padėti organizmui kovoti su infekcija.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas