Endometriozė

Anatomija

Endometriozė yra liga, kuri paveikia moterų reprodukcinę sistemą. Ji atsiranda, kai endometriumo audinys, paprastai esantis gimdoje, pradeda augti už gimdos ribų. Šis audinys gali būti randamas kiaušidėse, kiaušintakiuose, pilvo ertmėje ir netgi kitose organų sistemose. Paveikti organai gali apimti šlapimo pūslę, žarnyną ir netgi plaučius. Tokie endometriumo audinio augimai, vadinami endometrioidiniais židiniais, gali sukelti uždegimą, skausmą ir kitas komplikacijas, susijusias su reprodukcine sveikata.

Ligos aprašymas

Endometriozė yra lėtinė liga, kuri gali turėti didelį poveikį moterų gyvenimo kokybei. Ši liga dažnai sukelia stiprų skausmą, ypač menstruacijų metu, ir gali sukelti nevaisingumą. Endometriozė gali pasireikšti bet kuriame amžiuje, tačiau dažniausiai diagnozuojama moterims, kurios yra 25-35 metų amžiaus. Ši liga yra svarbi, nes ji gali paveikti ne tik fizinę, bet ir psichologinę sveikatą, sukeldama stresą ir nerimą dėl sveikatos problemų ir galimų vaisingumo sutrikimų.

Ligos priežastis

Endometriozės tiksli priežastis vis dar nėra visiškai aiški, tačiau yra keletas teorijų. Viena iš jų teigia, kad menstruacijų metu dalis endometriumo audinio gali grįžti per kiaušintakius į pilvo ertmę, kur jis gali pradėti augti. Kita teorija kalba apie genetikos vaidmenį, nes moterys, turinčios šeimos istoriją, dažniau serga šia liga. Hormoniniai pokyčiai, imuninės sistemos sutrikimai ir aplinkos veiksniai taip pat gali prisidėti prie endometriozės vystymosi.

Rizikos faktoriai

• Genetinė predispozicija – moterys, kurių šeimoje buvo endometriozės atvejų, turi didesnę riziką susirgti šia liga.
• Menstruacijų pradžia ankstyvame amžiuje – ankstyva menstruacijų pradžia gali būti susijusi su didesne rizika.
• Mažas gimdos dydis – moterys, turinčios mažesnę gimdą, gali turėti didesnę riziką, nes tai gali sukelti menstruacijų srauto problemas.
• Hormonų disbalansas – hormoniniai sutrikimai gali skatinti endometriumo augimą už gimdos ribų.

Simptomai

• Pagrindiniai endometriozės simptomai apima stiprų dubens skausmą, ypač menstruacijų metu, skausmą lytinių santykių metu, neįprastą kraujavimą ir nevaisingumą. Kai kurios moterys gali patirti silpnumą, nuovargį ir virškinimo sutrikimus. Simptomai gali būti nuo lengvų iki sunkių, o jų intensyvumas gali svyruoti priklausomai nuo endometriozės stadijos.

Diagnostika

Endometriozės diagnozė dažnai prasideda nuo simptomų vertinimo ir fizinio tyrimo. Gydytojas gali rekomenduoti ultragarsą, kad įvertintų galimus cistinius pažeidimus ar kitus anomalijas. Norint patvirtinti diagnozę, gali būti atlikta laparoskopija – chirurginė procedūra, kurios metu gydytojas gali tiesiogiai apžiūrėti pilvo ertmę ir, jei reikia, paimti audinio mėginius biopsijai. Tai yra vienas iš patikimiausių būdų nustatyti endometriozės buvimą.

Gydymas

Endometriozės gydymas gali būti medicininis ir nemedicininis. Medicininis gydymas dažnai apima hormonų terapiją, siekiant sumažinti endometriumo audinio augimą ir sušvelninti simptomus. Tai gali būti kontraceptinės tabletės, progestinai arba gonadotropiną išskiriančių hormonų agonistai. Chirurginė intervencija gali būti reikalinga sunkiems atvejams, kai reikia pašalinti endometriumo audinius. Nemedicininiai sprendimai, tokie kaip fizinė terapija, akupunktūra ir gyvenimo būdo pokyčiai, taip pat gali padėti valdyti simptomus. Naujoviškos terapijos galimybės, tokios kaip biologinė terapija, šiuo metu yra tiriamos ir gali pasiūlyti naujų sprendimų ateityje.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas