Enterovirusų sukeltas encefalitas

Anatomija

Enterovirusų sukeltas encefalitas yra liga, kuri paveikia centrinę nervų sistemą, ypač smegenis. Ši liga sukelia uždegiminius procesus, kurie gali paveikti smegenų audinį, ypač smegenų žievę ir smegenų kamieną. Dėl uždegimo gali sutrikti neuronų funkcija, kas gali turėti įtakos įvairioms neurologinėms funkcijoms, tokioms kaip motorika, jutimai ir kognityviniai gebėjimai. Be to, liga gali paveikti ir kitus organus, tokius kaip širdis ir plaučiai, ypač jei infekcija plinta per kraują.

Ligos aprašymas

Enterovirusų sukeltas encefalitas yra virusinė liga, kurios metu enterovirusai, tokie kaip ECHO ir Coxsackie virusai, sukelia uždegimą smegenyse. Liga gali pasireikšti tiek vaikams, tiek suaugusiems, tačiau dažniausiai ji diagnozuojama vaikystėje. Enterovirusai yra plačiai paplitę ir dažniausiai sukelia lengvas infekcijas, tačiau kai kuriais atvejais jie gali sukelti sunkius neurologinius sutrikimus. Ši liga yra svarbi dėl galimų ilgalaikių pasekmių, tokių kaip neurologiniai defektai ir mirties rizika, ypač jei liga nėra laiku diagnozuota ir gydoma.

Ligos priežastis

Enterovirusų sukeltą encefalitą sukelia enterovirusai, kurie patenka į organizmą per virškinimo sistemą, o vėliau gali patekti į kraują ir pasiekti smegenis. Pagrindinės ligos priežastys apima virusų infekcijas, kurios gali būti perduodamos per užkrėstus asmenis, kontaktuojant su užkrėstais paviršiais ar vartojant užkrėstą maistą. Taip pat, silpna imuninė sistema ir ankstesnės ligos gali padidinti riziką susirgti. Be to, sezoniniai virusų protrūkiai, dažnai pasitaikantys vasaros ir rudens mėnesiais, taip pat gali turėti didelę įtaką šios ligos plitimui.

Rizikos faktoriai

• Vaikystė – mažesni vaikai yra labiau pažeidžiami dėl nevisiškai išsivysčiusios imuninės sistemos.
• Imuninės sistemos sutrikimai – asmenys, turintys silpną imunitetą, yra labiau linkę susirgti sunkiomis infekcijomis.
• Sezoniniai protrūkiai – virusai dažniausiai plinta tam tikrais metų laikais, ypač karštomis ir drėgnomis sąlygomis.
• Artimas kontaktas su užkrėstais asmenimis – virusas gali lengvai plisti per tiesioginį kontaktą.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai gali apimti karščiavimą, galvos skausmą, vėmimą, raumenų silpnumą, traukulius ir sąmonės sutrikimus. Lengvi atvejai gali pasireikšti tik su lengvu karščiavimu ir galvos skausmu, tačiau sunkesni atvejai gali sukelti komą ar net mirtį.

Diagnostika

Diagnostika apima klinikinį įvertinimą, kurio metu gydytojas atsižvelgia į paciento simptomus ir ligos istoriją. Papildomi tyrimai, tokie kaip kraujo tyrimai, smegenų skysčio analizė (lumbalinė punkcija) ir vaizdiniai tyrimai (pvz., MRT ar KT), gali būti atliekami siekiant patvirtinti diagnozę ir įvertinti smegenų pažeidimo mastą.

Gydymas

Gydymas dažniausiai yra simptominis, nes specifinio antivirusinio gydymo enterovirusams nėra. Pacientams gali būti skiriami skausmą malšinantys vaistai, karščiavimą mažinantys preparatai ir, esant sunkiems simptomams, hospitalizacija. Reabilitacija ir fizioterapija taip pat gali būti svarbūs atsigavimo proceso komponentai. Naujausios terapijos galimybės apima imunoterapiją ir klinikinius tyrimus su naujais antivirusiniais vaistais, tačiau jie dar yra vystymo etape.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas