Epiderminė cista

Anatomija

Epiderminė cista, dar vadinama epidermoidine cista, susijusi su odos struktūra ir jos funkcijomis. Šios cistos dažniausiai formuojasi epidermyje, tai yra išoriniame odos sluoksnyje, tačiau gali pasitaikyti ir gilesniuose odos sluoksniuose. Epiderminė cista susidaro, kai odos ląstelės, kurios paprastai pleiskanoja, užstringa ir suformuoja mažą ertmę, užpildytą keratinu – baltymu, kuris sudaro odos, plaukų ir nagų struktūras. Paveikta sistema dažniausiai yra integumentinė sistema, apimanti odą ir jos priedus, tokius kaip plaukai ir liaukos.

Ligos aprašymas

Epiderminė cista yra gerybinis navikas, kuris gali atsirasti bet kurioje kūno vietoje, tačiau dažniausiai pasitaiko veido, kaklo, nugaros ir genitalijų srityse. Jos išvaizda gali būti skirtinga, tačiau dažniausiai tai yra maža, minkšta, judri ir neskausminga masė po oda. Epiderminės cistos yra svarbios, nes nors jos dažnai yra nekenksmingos, pažeidus cistą, gali atsirasti uždegimas arba infekcija, todėl svarbu stebėti jų būklę ir, jei reikia, kreiptis į gydytoją.

Ligos priežastis

Epiderminė cista susidaro, kai epidermio ląstelės netinkamai pleiskanoja ir kaupiasi po oda. Pagrindinės priežastys gali būti odos pažeidimai, genetiniai veiksniai arba hormoniniai pokyčiai. Be to, užsikimšusios plaukų folikulai taip pat gali prisidėti prie cistų formavimosi. Rizikos veiksniai, tokie kaip aknė, dažnas odos dirginimas ar uždegimas, taip pat gali padidinti epiderminės cistos atsiradimo tikimybę.

Rizikos faktoriai

• Odos pažeidimai – traumos ar operacijos gali sukelti cistų formavimąsi.
• Hormoniniai pokyčiai – paauglystėje ar nėštumo metu padidėję hormonai gali paveikti odos ląstelių elgseną.
• Genetiniai veiksniai – šeimos anamnezė gali padidinti riziką susirgti epidermine cista.
• Odos ligos – tokios kaip aknė, gali prisidėti prie cistų susidarymo.

Simptomai

• Epiderminė cista dažnai nesukelia jokių simptomų ir gali būti visiškai neskausminga. Tačiau, jei cista uždegama, gali atsirasti paraudimas, skausmas ir patinimas. Kai kuriais atvejais cista gali plyšti, sukeldama nemalonų kvapą ir išskyras. Nors cistos paprastai yra mažos, kai kurios gali užaugti iki didesnių dydžių ir tapti pastebimos.

Diagnostika

Epiderminės cistos diagnozė dažniausiai atliekama klinikiniu būdu, apžiūrint cistą ir vertinant jos savybes. Gydytojas gali atlikti fizinį tyrimą ir, jei reikia, rekomenduoti ultragarsinį tyrimą arba biopsiją, kad būtų patvirtinta, jog tai yra gerybinė masė ir išvengta kitų galimų odos ligų.

Gydymas

Epiderminės cistos gydymo galimybės gali būti skirtingos. Dažniausiai, jei cista nesukelia nepatogumų, gydymas gali būti nereikalingas. Tačiau, jei cista uždegta arba sukelia diskomfortą, gali būti rekomenduojama chirurginė intervencija, kad cista būtų pašalinta. Taip pat galima naudoti vaistus, tokius kaip antibiotikai, jei įtariama infekcija. Nuo 2023 metų tyrimai rodo, kad minimaliai invazinės procedūros, tokios kaip lazerinė terapija, gali būti veiksmingos gydant mažas cistas, tačiau chirurginis pašalinimas lieka pagrindiniu gydymo metodu.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas