Epilepsinė būklė

Anatomija

Epilepsinė būklė yra neurologinė būsena, kuri tiesiogiai susijusi su smegenų veikla. Smegenys, kaip centrinė nervų sistema, yra atsakingos už visų kūno funkcijų koordinavimą. Epilepsinė būklė pasireiškia dėl nenormalios elektrinės veiklos smegenyse, dėl kurios gali išsivystyti traukuliai. Paveiktos gali būti įvairios smegenų sritys, tačiau dažniausiai tai yra laikinosios skilties, priekinės skilties ir parietalinės skilties. Šios sritys atlieka svarbias funkcijas, tokias kaip atmintis, emocijos, judesiai ir jutimai.

Ligos aprašymas

Epilepsinė būklė yra laikoma neurologine avarija, kai pacientui pasireiškia traukuliai, trunkantys ilgiau nei 5 minutes arba kai per 30 minučių įvyksta daugiau nei vienas traukulys, nesusigrąžinant normalios sąmonės tarp jų. Ši būklė gali sukelti rimtų komplikacijų, tokių kaip smegenų pažeidimas, kvėpavimo sutrikimai ir net mirtis. Epilepsinė būklė yra svarbi, nes ji gali paveikti žmogaus gyvenimo kokybę, sukelti psichologinių problemų ir sukelti didelį stresą tiek pacientams, tiek jų artimiesiems.

Ligos priežastis

Epilepsinės būklės priežastys gali būti įvairios. Tai gali būti susiję su pirminėmis neurologinėmis ligomis, tokiomis kaip epilepsija, arba antriniais veiksniais, pavyzdžiui, smegenų traumomis, navikais, infekcijomis (pvz., encefalitu) ar medžiagų apykaitos sutrikimais. Be to, alkoholiniai gėrimai, vaistai, kurie gali sukelti traukulius, ir netgi staigūs cukraus kiekio kraujyje pokyčiai gali sukelti epilepsinę būklę.

Rizikos faktoriai

• Genetiniai veiksniai: šeimos istorija su epilepsija gali padidinti riziką.
• Smegenų traumos: anksčiau patirtos traumos gali sukelti epilepsiją ir epilepsinę būklę.
• Infekcijos: tam tikros infekcinės ligos, pvz., meningitas ar encefalitas, gali sukelti smegenų pažeidimus.
• Alkoholizmas: ilgalaikis alkoholio vartojimas gali sukelti traukulius ir epilepsinę būklę.
• Metaboliniai sutrikimai: sutrikimai, susiję su elektrolitų pusiausvyra ar medžiagų apykaita, gali padidinti riziką.

Simptomai

• Traukuliai: gali būti toniniai, kloniniai ar mišrūs, ir jie gali trukti nuo kelių sekundžių iki kelių minučių.
• Prarasta sąmonė: pacientai dažnai praranda sąmonę ir nesugeba reaguoti, kol traukuliai baigiasi.
• Po epilepsinės būklės: gali pasireikšti nuovargis, sumišimas, galvos skausmas ar raumenų skausmas.
• Įvairūs jutimo sutrikimai: kai kurie pacientai gali patirti haliucinacijas arba jutimo pokyčius prieš prasidedant traukuliams.

Diagnostika

Epilepsinės būklės diagnostika apima išsamų paciento istorijos ir klinikinių simptomų įvertinimą. Naudojami tyrimai, tokie kaip elektroencefalograma (EEG), kuri matuoja smegenų elektrinę veiklą, ir vaizdiniai tyrimai, tokie kaip kompiuterinė tomografija (KT) ar magnetinio rezonanso tomografija (MRT), kad būtų galima nustatyti galimas struktūrines smegenų problemas. Taip pat gali būti atliekami kraujo tyrimai, siekiant išsiaiškinti galimas medžiagų apykaitos ar infekcines priežastis.

Gydymas

Epilepsinės būklės gydymas gali apimti tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Pagrindinis gydymo būdas yra antiepilepsiniai vaistai, kurie padeda kontroliuoti traukulius ir užkirsti kelią epilepsinei būklei. Taip pat gali būti taikomos naujausios terapijos galimybės, tokios kaip vagus nervo stimuliacija ar smegenų implantai. Nemedicininiai sprendimai apima gyvenimo būdo pokyčius, tokius kaip streso valdymas, miego higiena ir alkoholio vartojimo ribojimas. Kai kuriais atvejais, kai vaistai neefektyvūs, gali būti rekomenduojama chirurginė intervencija, siekiant pašalinti smegenų sritis, atsakingas už traukulius.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas