Eritema
Anatomija
Eritema yra odos būklė, kuri pasireiškia paraudimu, dažnai dėl kraujo kapiliarų išsiplėtimo. Paveikta oda gali būti bet kurioje kūno vietoje, tačiau dažniausiai pasireiškia veido, kaklo, rankų ir kojų srityse. Eritema gali paveikti odos struktūras, tokias kaip epidermis ir dermis, ir gali būti susijusi su uždegiminiais procesais, kurie veikia imunines ląsteles ir kraujagysles. Ši liga gali turėti įtakos ir kitoms sistemoms, pavyzdžiui, odos, kraujotakos ir imuninei sistemoms, nes jos atsakas į dirgiklius ar infekcijas gali sukelti sisteminius simptomus.
Ligos aprašymas
Eritema yra odos paraudimas, kuris gali būti laikinas ar nuolatinis, ir dažnai rodo organizmo reakciją į įvairius dirgiklius, infekcijas, alergijas ar autoimunines ligas. Ši liga gali pasireikšti įvairiomis formomis, tokiomis kaip eriteminė lupus, eritema multiforme ir kt. Eritema yra svarbi, nes ji gali būti simptomų, rodančių rimtesnes sveikatos problemas, požymis, ir gali paveikti žmogaus gyvenimo kokybę, sukelti diskomfortą ir estetinį nepatogumą.
Ligos priežastis
Pagrindinės eritemos priežastys gali būti įvairios. Dažniausiai ji atsiranda dėl alerginių reakcijų, odos infekcijų, saulės spindulių poveikio, vaistų vartojimo ar autoimuninių ligų. Mechanizmai, sukeliantys eritemą, apima uždegiminių mediatorių, tokių kaip histaminas, išsiskyrimą, kuris sukelia kraujagyslių išsiplėtimą ir paraudimą. Taip pat, kai kurios ligos, tokios kaip psoriazė ar dermatitas, gali sukelti eritemą kaip antrinį simptomą.
Rizikos faktoriai
- Genetinė polinkis – asmenys, turintys šeimos istoriją odos ligų, gali būti labiau linkę į eritemą.
- Alergijos – žmonės, turintys alergijų, dažniau patiria eritemą dėl kontaktų su alergenais.
- Saulės spindulių poveikis – pernelyg ilgas buvimas saulėje gali sukelti saulės eritemą.
- Imuninės sistemos sutrikimai – asmenys su silpna imunine sistema yra labiau pažeidžiami odos uždegimams.
Simptomai
- Pagrindiniai eritemos simptomai apima odos paraudimą, patinimą, niežėjimą ir kartais skausmą. Lengvos formos gali sukelti tik nedidelį diskomfortą, tuo tarpu sunkesnės formos gali sukelti stiprų niežėjimą, skausmą ir net odos lupimąsi. Kai kuriais atvejais gali pasireikšti bendri simptomai, tokie kaip karščiavimas ir nuovargis.
Diagnostika
Eritemos diagnozė paprastai prasideda nuo klinikinio tyrimo, kurio metu gydytojas apžiūri pažeistą odą ir renkasi anamnezę. Gali būti atliekami papildomi tyrimai, tokie kaip odos biopsija, alergijos testai ar kraujo tyrimai, siekiant nustatyti galimas ligos priežastis ir atmesti kitus sutrikimus.
Gydymas
Eritemos gydymas priklauso nuo jos priežasties. Dažnai gydymas apima antihistamininius vaistus, kortikosteroidus arba imunomoduliatorius, kurie padeda sumažinti uždegimą ir simptomus. Taip pat gali būti rekomenduojama vengti dirgiklių, kurie sukelia eritemą. Naujovės gydymo srityje apima biologinę terapiją, kuri skirta specifinėms autoimuninėms ligoms, sukeliančioms eritemą. Be to, nemedicininiai sprendimai, tokie kaip drėkinamieji kremai ir natūralūs aliejai, gali padėti palengvinti odos būklę ir sumažinti diskomfortą.
Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas