Erkių platinamas virusinis encefalitas, nepatikslintas

Anatomija

Erkių platinamas virusinis encefalitas (EPVE) yra virusinė liga, kuri paveikia centrinę nervų sistemą, ypač smegenis. Pagrindinės anatomijos struktūros, kurias šis virusas veikia, yra smegenys ir nugaros smegenys. Virusas gali sukelti uždegiminius procesus, kurie pažeidžia neuronų funkciją ir sukelia neurologinius simptomus. Dėl uždegimo gali būti pažeistos įvairios smegenų sritys, įskaitant smegenų žievę, migdolų kūną ir smegenėles, o tai gali turėti įtakos kognityvinėms funkcijoms, judesiams ir emociniam reguliavimui.

Ligos aprašymas

Erkių platinamas virusinis encefalitas yra sunki liga, kurią sukelia virusai, perduodami per erkes. Liga gali pasireikšti įvairiais simptomais, pradedant nuo lengvų, kaip galvos skausmas ir karščiavimas, iki sunkių neurologinių sutrikimų, tokių kaip koma ar net mirtis. EPVE yra svarbi sveikatos problema, nes ji gali sukelti ilgalaikių neurologinių komplikacijų, tokių kaip atminties sutrikimai, motoriniai sutrikimai ir psichiniai sutrikimai. Liga ypač pavojinga vaikams ir vyresnio amžiaus žmonėms.

Ligos priežastis

EPVE sukelia virusai, kurie pernešami erkių įkandimų metu. Pagrindiniai virusai, sukeliantys ligą, yra Flavivirusų šeimos virusai, tokie kaip Čekijos encefalito virusas. Virusas patenka į organizmą per įkandimą ir keliauja į centrinę nervų sistemą, kur sukelia uždegimą. Be to, tam tikri veiksniai, tokie kaip imuninės sistemos silpnumas, gali padidinti ligos išsivystymo riziką.

Rizikos faktoriai

• Gyvenamoji vieta: asmenys, gyvenantys regionuose, kur erkių populiacija yra didelė, turi didesnę riziką užsikrėsti.
• Sezonas: pavasarį ir vasarą, kai erkės yra aktyviausios, padidėja užsikrėtimo rizika.
• Veikla lauke: žmonės, kurie dažnai būna lauke, ypač miškuose ar pievose, yra labiau linkę į erkių įkandimus.
• Imuninės sistemos būklė: asmenys su susilpnėjusia imunine sistema yra labiau pažeidžiami.

Simptomai

• Pradiniai simptomai gali apimti karščiavimą, galvos skausmą, raumenų skausmus ir nuovargį.
• Sunkiems atvejams būdingi neurologiniai simptomai, tokie kaip sumišimas, traukuliai, koordinacijos sutrikimai ir koma.
• Ilgalaikiai simptomai gali apimti atminties sutrikimus, nuotaikų svyravimus ir kognityvinius sutrikimus.

Diagnostika

EPVE diagnozuojama remiantis klinikiniais simptomais ir laboratoriniais tyrimais. Gydytojai gali atlikti kraujo tyrimus, siekdami nustatyti viruso antikūnus, taip pat gali būti atliekama stuburo punkcija, siekiant ištirti smegenų skystį. Paveiktų smegenų sričių vaizdiniai tyrimai, tokie kaip MRT ar KT, taip pat gali būti naudojami, siekiant nustatyti uždegimo požymius.

Gydymas

EPVE gydymas daugiausia yra simptominis, nes specifinio antivirusinio gydymo nėra. Pacientams gali būti skiriami skausmą malšinantys vaistai, karščiavimą mažinantys vaistai ir, esant sunkiems simptomams, gali prireikti hospitalizacijos ir intensyvios priežiūros. Reabilitacija gali būti būtina, kad padėtų pacientams atsigauti po neurologinių pažeidimų. Naujų terapijų, tokių kaip imunoterapija, tyrimai yra vykdomi, siekiant pagerinti gydymo galimybes ateityje.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas