Escherichia coli infekcija

Anatomija

Escherichia coli infekcija dažniausiai paveikia virškinimo sistemą, ypač storąją žarną. Ši bakterija gali sukelti uždegiminius procesus žarnyne, kurie pažeidžia gleivinę ir sutrikdo normalų maisto medžiagų įsisavinimą. Dėl to gali pasireikšti skysčių ir elektrolitų pusiausvyros sutrikimai, ypač sunkių atvejų metu. Taip pat gali būti paveikti inkstai, ypač kai infekcija plinta ir sukelia sunkius inkstų pažeidimus, tokius kaip hemolizinė-ureminė sindromas.

Ligos aprašymas

Escherichia coli infekcija yra bakterinė liga, sukeliama patogeninių E. coli štamų, kurie gali sukelti įvairius simptomus, nuo lengvo viduriavimo iki sunkių komplikacijų, tokių kaip inkstų nepakankamumas. Ši liga yra svarbi dėl jos paplitimo ir potencialiai pavojingų pasekmių, ypač vaikams, senyvo amžiaus žmonėms ir asmenims su silpna imunine sistema. E. coli infekcijos gali būti perduodamos per užkrėstą maistą, vandenį arba tiesioginį kontaktą su užsikrėtusiais asmenimis.

Ligos priežastis

Pagrindinė E. coli infekcijos priežastis yra užsikrėtimas patogeniniais E. coli štamais, kurie gali būti randami užkrėstame maiste, pavyzdžiui, žalia mėsa, nepasterizuoti pieno produktai, daržovės, taip pat užkrėsto vandens. Infekcija gali pasireikšti ir dėl netinkamos higienos praktikos, pavyzdžiui, nesilaikant rankų plovimo po tualeto naudojimo. Rizikos faktoriai gali apimti keliones į šalis su prastomis sanitarinėmis sąlygomis, kontaktą su užsikrėtusiais asmenimis arba gyvūnais, kurie gali būti bakterijos nešiotojai.

Rizikos faktoriai

• Netinkama maisto ruošimo praktika, pavyzdžiui, nepakankamas maisto gaminimas ar užkrėsto maisto vartojimas.
• Silpna imuninė sistema, dėl kurios organizmas negali efektyviai kovoti su infekcijomis.
• Vaikai ir senyvo amžiaus žmonės, kurie yra labiau pažeidžiami dėl savo amžiaus ir sveikatos būklės.
• Kelionės į šalis su prastomis sanitarinėmis sąlygomis, kur didesnė tikimybė užsikrėsti patogeninėmis bakterijomis.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai gali būti viduriavimas, pilvo skausmas, pykinimas, vėmimas ir karščiavimas. Lengvos formos gali pasireikšti tik su lengvu viduriavimu, tuo tarpu sunkesnės formos gali sukelti kraujingą viduriavimą, dehidrataciją ir net inkstų pažeidimus.

Diagnostika

Escherichia coli infekcija diagnozuojama atliekant išmatų tyrimus, siekiant nustatyti bakterijų buvimą. Laboratoriniai tyrimai gali padėti identifikuoti konkrečius E. coli štamus, kurie sukelia infekciją. Taip pat gali būti atliekami kraujo tyrimai, siekiant įvertinti bendrą organizmo būklę ir nustatyti, ar yra dehidratacijos požymių.

Gydymas

Gydymas E. coli infekcijai dažniausiai apima simptomų valdymą, pavyzdžiui, skysčių ir elektrolitų papildymą, kad būtų išvengta dehidratacijos. Sunkiais atvejais gali prireikti hospitalizacijos ir intraveninių skysčių. Antibiotikai paprastai nenaudojami, nes jie gali pabloginti būklę, ypač hemolizinės-ureminės sindromo atveju. Prevencinės priemonės, tokios kaip rankų plovimas ir tinkamas maisto ruošimas, yra esminės siekiant išvengti infekcijos.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas