Ewing‘o sarkoma

Anatomija

Ewing‘o sarkoma yra reta ir agresyvi vėžio forma, kuri dažniausiai pažeidžia kaulus, tačiau gali atsirasti ir minkštuose audiniuose. Liga dažniausiai paveikia ilguosius kaulus, tokius kaip šlaunikaulis, žastikaulis ir šonkauliai, tačiau ji gali pasireikšti bet kurioje kūno vietoje. Ewing‘o sarkoma gali sukelti struktūrinius pokyčius kaulų anatomijoje, pavyzdžiui, kaulų išsiplėtimą, patologinius lūžius ir minkštųjų audinių mases aplink pažeistą vietą. Ši liga taip pat gali paveikti kraujagysles ir nervus, esančius šalia naviko, sukeldama papildomų komplikacijų.

Ligos aprašymas

Ewing‘o sarkoma yra piktybinis navikas, kilęs iš neuroektoderminių ląstelių, dažniausiai pasireiškiantis vaikams ir jaunimui. Ši liga yra svarbi dėl savo agresyvumo ir galimo metastazavimo į kitus organus, pavyzdžiui, plaučius ir kitus kaulus. Ewing‘o sarkoma gali būti sunkiai diagnozuojama pradiniuose etapuose, nes jos simptomai gali būti nespecifiniai. Be to, ši liga reikalauja kompleksinio gydymo, kuris apima chirurgiją, chemoterapiją ir radioterapiją.

Ligos priežastis

Kol kas tikslios Ewing‘o sarkomos priežastys nėra visiškai suprantamos. Tačiau manoma, kad genetiniai veiksniai ir chromosomų pokyčiai gali turėti reikšmės. Dažnai pastebimi chromosomų 11 ir 22 translokacijos, kurios sukelia onkogenų aktyvaciją. Taip pat yra hipotezių, kad tam tikri aplinkos veiksniai, tokie kaip radiacija, gali prisidėti prie ligos vystymosi, tačiau šie ryšiai dar nėra pakankamai ištirti.

Rizikos faktoriai

• Jaunas amžius – Ewing‘o sarkoma dažniausiai pasireiškia vaikams ir paaugliams, todėl jaunystė yra pagrindinis rizikos veiksnys.
• Vyriška lytis – ši liga dažniau pasitaiko berniukams nei mergaitėms.
• Genetiniai veiksniai – šeimose, kuriose buvo Ewing‘o sarkomos atvejų, rizika susirgti šia liga gali būti didesnė.

Simptomai

• Pagrindiniai Ewing‘o sarkomos simptomai apima skausmą pažeistoje srityje, patinimą, jautrumą ir galimus karščius. Skausmas dažnai būna nuolatinis ir gali intensyvėti naktį. Taip pat gali pasireikšti nuovargis, svorio netekimas ir bendras silpnumas. Kartais liga gali sukelti patologinius lūžius, kurie gali būti pirmasis ligos požymis.

Diagnostika

Ewing‘o sarkomos diagnozė paprastai prasideda nuo fizinio tyrimo ir anamnezės. Gydytojas gali rekomenduoti rentgenografiją, kompiuterinę tomografiją (KT) arba magnetinio rezonanso tomografiją (MRT), kad būtų galima įvertinti naviko dydį ir lokalizaciją. Biopsija, kurią atlieka specialistas, leidžia patvirtinti diagnozę, nes ji suteikia galimybę atlikti histologinį ir molekulinį naviko tyrimą.

Gydymas

Ewing‘o sarkomos gydymas yra kompleksinis ir dažnai apima kelis metodus. Chirurgija gali būti taikoma siekiant pašalinti naviką, tačiau tai priklauso nuo jo dydžio ir vietos. Chemoterapija yra esminė gydymo dalis, kuri dažnai taikoma prieš ir po chirurginio gydymo, siekiant sumažinti naviko dydį ir sumažinti metastazavimo riziką. Radioterapija gali būti taikoma kaip papildomas gydymo būdas, ypač jei navikas yra neoperabilus. Naujausios terapijos galimybės apima tikslinę terapiją ir imunoterapiją, kurios gali būti taikomos atsižvelgiant į individualius paciento poreikius ir ligos ypatybes.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas