Feochromacitoma

Anatomija

Feochromacitoma yra reta, tačiau klinikinę reikšmę turinti liga, susijusi su antinksčių liaukomis, kurios yra svarbios hormonų gamintojos žmogaus organizme. Ši liga paveikia feochromocitus, kurie yra antinksčių medulėje esantys ląstelių tipai, gaminantys katecholaminus, tokius kaip adrenalinas ir norepinefrinas. Dėl šios ligos atsiranda hormonų disbalansas, kuris gali paveikti širdies ir kraujagyslių sistemą, nervų sistemą bei medžiagų apykaitą.

Ligos aprašymas

Feochromacitoma yra navikas, dažniausiai besivystantis antinksčių medulėje, tačiau gali pasitaikyti ir už šių liaukų, pavyzdžiui, pilvo srityje. Šis navikas gamina per didelį kiekį katecholaminų, kurie sukelia įvairius fiziologinius pokyčius, tokius kaip padidėjęs kraujospūdis, tachikardija ir emociniai sutrikimai. Ši liga yra svarbi ne tik dėl jos retos pasitaikymo, bet ir dėl galimų sunkių komplikacijų, kurios gali kilti, jei ji nebus laiku diagnozuota ir gydoma.

Ligos priežastis

Feochromacitomos priežastys gali būti įvairios. Dažniausiai tai yra sporadiniai atvejai, tačiau tam tikros genetinės sindromos, tokios kaip von Hippel-Lindau liga, MEN 2A ir 2B sindromai, gali padidinti riziką susirgti šiuo naviku. Mechanizmai, lemiantys feochromacitomos vystymąsi, apima genetinius pokyčius, kurie sukelia ląstelių proliferaciją ir hormonų gamybą. Taip pat svarbu paminėti, kad kai kurie aplinkos veiksniai, tokie kaip stresas, gali pabloginti simptomus, tačiau nėra tiesioginės priežasties ryšio.

Rizikos faktoriai

• Genetiniai sindromai: Asmenys, turintys genetinių sindromų, tokių kaip MEN 2A ir 2B, yra labiau linkę susirgti feochromacitoma.
• Amžius: Liga dažniausiai diagnozuojama suaugusiems, ypač tarp 30-50 metų amžiaus.
• Paveldimumas: Jei šeimoje yra buvę feochromacitomos atvejų, rizika susirgti didėja.

Simptomai

• Pagrindiniai feochromacitomos simptomai apima:
  • Padidėjęs kraujospūdis, kuris gali būti nuolatinis arba periodiškas.
  • Tachikardija – greitas širdies plakimas.
  • Galvos skausmai, kurie gali būti intensyvūs ir pasikartojantys.
  • Prakaitavimas, ypač naktį.
  • Jaudulys, nerimas ar panikos priepuoliai.

Diagnostika

Feochromacitomos diagnozavimui naudojami keli diagnostiniai metodai. Pirmiausia atliekami kraujo ir šlapimo tyrimai, siekiant nustatyti padidėjusį katecholaminų ir jų metabolitų kiekį. Taip pat gali būti taikomos vaizdinės diagnostikos procedūros, tokios kaip kompiuterinė tomografija (KT) arba magnetinio rezonanso tomografija (MRT), kad būtų galima lokalizuoti naviką ir įvertinti jo dydį bei plitimą.

Gydymas

Feochromacitomos gydymas dažniausiai apima chirurginį naviko pašalinimą, kuris yra efektyviausias būdas kontroliuoti ligą. Prieš operaciją pacientams gali būti skiriami vaistai, tokie kaip alfa-adrenerginiai blokatoriai, siekiant sumažinti kraujospūdį ir suvaldyti simptomus. Po operacijos kai kurie pacientai gali reikalauti papildomos terapijos, kad būtų kontroliuojama hormonų pusiausvyra. Neseniai tyrinėjami ir nauji gydymo metodai, tokie kaip cheminė terapija ar radioterapija, tačiau jie nėra plačiai naudojami ir dažniausiai taikomi pažengusiems ligos atvejams.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas