Fibrosarkoma

Anatomija

Fibrosarkoma yra piktybinis navikas, kuris atsiranda iš jungiamojo audinio, ypač iš fibrozinių ląstelių, esančių raumenyse, sausgyslėse ir kitose struktūrose. Ši liga gali paveikti bet kurią kūno dalį, tačiau dažniausiai ji pasireiškia minkštuose audiniuose, tokiuose kaip galūnės, liemuo ir pilvo siena. Fibrosarkoma gali turėti įtakos ir kaulams, tačiau tai yra rečiau pasitaikanti forma. Paveikti organai ir sistemos gali apimti raumenų ir kaulų sistemą, taip pat gali turėti įtakos nervų sistemai, jei navikas spaudžia aplinkinius audinius.

Ligos aprašymas

Fibrosarkoma yra reta ir agresyvi vėžio forma, kuri atsiranda iš jungiamojo audinio ląstelių. Ši liga pasižymi gebėjimu greitai augti ir metastazuoti, ypač į plaučius. Fibrosarkomos navikai gali būti skirtingų dydžių ir formų, o jų augimo tempas gali skirtis. Tai svarbi liga, nes ji dažnai diagnozuojama vėlai, kai navikas jau yra pažengęs, todėl gydymo galimybės gali būti ribotos. Fibrosarkoma gali paveikti bet kokio amžiaus žmones, tačiau dažniausiai pasitaiko suaugusiems.

Ligos priežastis

Fibrosarkomos tikrosios priežastys nėra visiškai aiškios, tačiau manoma, kad tam tikri genetiniai pokyčiai ir aplinkos veiksniai gali prisidėti prie jos atsiradimo. Galimi mechanizmai apima DNR mutacijas, kurios gali sukelti ląstelių augimo kontrolės praradimą. Be to, ilgas kontaktas su tam tikromis cheminėmis medžiagomis, radiacija ir lėtinis uždegimas gali padidinti šios ligos riziką.

Rizikos faktoriai

• Genetiniai veiksniai: Žmonės, turintys tam tikrų genetinių sindromų, tokių kaip Li-Fraumeni sindromas, gali turėti didesnę riziką susirgti fibrosarkoma.
• Radiacija: Anksčiau gauta radiacija, ypač gydant kitus vėžius, gali padidinti šios ligos riziką.
• Cheminės medžiagos: Ilgalaikis kontaktas su tam tikromis cheminėmis medžiagomis, pavyzdžiui, benzeno, gali būti rizikos veiksnys.
• Lėtinis uždegimas: Lėtiniai uždegiminiai procesai organizme gali prisidėti prie fibrosarkomos vystymosi.

Simptomai

• Pagrindiniai fibrosarkomos simptomai gali apimti skausmą paveiktoje vietoje, patinimą arba masę, kuri gali būti jaučiama po oda. Priklausomai nuo naviko vietos, gali pasireikšti ir kiti simptomai, tokie kaip apribota judėjimo amplitudė, nuovargis ar svorio netekimas. Kai kuriais atvejais fibrosarkoma gali būti besimptomė ir diagnozuojama atsitiktinai atliekant kitus tyrimus.

Diagnostika

Fibrosarkomos diagnozė dažniausiai prasideda nuo fizinio tyrimo, kurio metu gydytojas gali aptikti naviką ar patinimą. Toliau gali būti atliekami vaizdiniai tyrimai, tokie kaip rentgeno, ultragarsiniai, kompiuterinės tomografijos (KT) ar magnetinio rezonanso tomografijos (MRT) tyrimai, kad būtų nustatyta naviko vieta ir dydis. Galutinė diagnozė dažnai patvirtinama atlikus biopsiją, kurios metu iš naviko paimamas audinio mėginys ir tiriamas mikroskopu.

Gydymas

Fibrosarkomos gydymas dažnai apima chirurginį naviko pašalinimą, kuris yra pagrindinis gydymo metodas. Jei navikas yra didelis arba metastazavęs, gali būti taikoma ir chemoterapija ar radioterapija, siekiant sumažinti naviko dydį arba sunaikinti likusias vėžio ląsteles po operacijos. Naujausios terapijos galimybės apima imunoterapiją, kuri skatina organizmo imuninę sistemą kovoti su vėžinėmis ląstelėmis. Taip pat tiriamos tikslinės terapijos, kurios gali būti veiksmingos tam tikroms fibrosarkomos formoms, priklausomai nuo genetinių pokyčių.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas