Filariozė

Anatomija

Filariozė yra parazitinė liga, kuri paveikia žmogaus limfinę sistemą, odą ir kitas organizmo dalis. Pagrindiniai organai, kuriuos gali pažeisti ši liga, yra limfmazgiai, limfiniai indai ir oda. Parazitiniai kirminai, priklausantys filarijų šeimai, daugiausia veikia limfinę sistemą, sukeldami uždegimą ir sutrikdydami normalų limfos tekėjimą. Tai gali sukelti limfostazę, kuri yra limfinės edemos forma, ir sukelti sunkių komplikacijų, tokių kaip elefantiazė, kai oda ir poodiniai audiniai tampa labai patinę ir storėja.

Ligos aprašymas

Filariozė yra lėtinė liga, kurią sukelia parazitiniai kirminai, dažniausiai perduodami per uodų įkandimus. Pagrindiniai filarijų tipai, sukeliantys filariozę, yra Wuchereria bancrofti, Brugia malayi ir Onchocerca volvulus. Ši liga yra svarbi dėl jos didelio paplitimo tropiniuose ir subtropiniuose regionuose, kur ji gali sukelti rimtų sveikatos problemų ir socialinių bei ekonominių pasekmių. Filariozė gali turėti neigiamą poveikį gyvenimo kokybei, sukeldama fizinį diskomfortą ir psichologines problemas.

Ligos priežastis

Filariozės priežastis yra parazitai, kurie patenka į žmogaus organizmą per uodų įkandimus. Pagrindiniai mechanizmai, lemiantys ligos vystymąsi, yra parazitų migracija ir jų buvimas limfinėje sistemoje, kur jie sukelia uždegimą ir limfos srauto sutrikimus. Rizikos faktoriai apima gyvenimą endeminėse vietovėse, kur yra uodų, kurie gali perduoti parazitus, taip pat faktorius, tokius kaip netinkama sanitarija ir higiena.

Rizikos faktoriai

• Gyvenamoji vieta endeminėse filariozės srityse, kur uodai yra dažni.
• Netinkama sanitarija ir higiena, kurie gali skatinti parazitų plitimą.
• Pablogėjusi imuninė sistema, kuri gali padidinti jautrumą infekcijai.

Simptomai

• Pagrindiniai filariozės simptomai apima limfmazgių patinimą, skausmą, odos bėrimus ir limfinės edemos atsiradimą. Pradiniai simptomai gali būti lengvi, tačiau liga gali progresuoti, sukeldama sunkių komplikacijų, tokių kaip elefantiazė, kuri yra susijusi su dideliu odos ir poodinių audinių patinimu.

Diagnostika

Filariozės diagnozė remiasi klinikiniais simptomais ir laboratoriniais tyrimais. Dažniausiai atliekami kraujo tyrimai, siekiant nustatyti filarijų buvimą organizme. Taip pat gali būti naudojami ultragarso tyrimai, kad būtų galima įvertinti limfinių indų ir limfmazgių būklę. Kai kuriais atvejais gali prireikti atlikti odos biopsiją, siekiant patvirtinti diagnozę.

Gydymas

Filariozės gydymas apima antiparazitinius vaistus, tokius kaip dietilkarbamazinas (DEC) ir ivermektinas. Šie vaistai padeda sunaikinti parazitus ir sumažinti simptomus. Be to, svarbu taikyti nemedicininius sprendimus, tokius kaip limfinės edemos valdymas ir higienos priemonių laikymasis. Naujų terapijų ir vakcinų kūrimas yra aktyviai tiriamas, siekiant pagerinti filariozės valdymą ir prevenciją.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas