Fobiniai nerimo sutrikimai

Anatomija

Fobiniai nerimo sutrikimai yra susiję su žmogaus nervų sistema, ypač su smegenų struktūromis, atsakingomis už emocijas ir baimę. Pagrindinės smegenų dalys, įtrauktos į šiuos sutrikimus, yra amygdala, kuri yra atsakinga už emocinį apdorojimą, ir prefrontalinė žievė, kuri reguliuoja sprendimų priėmimą ir socialinę elgseną. Fobijos gali paveikti autonominę nervų sistemą, sukeliančią fiziologinius simptomus, tokius kaip širdies plakimas, prakaitavimas ir dusulys, kai asmuo susiduria su fobijos šaltiniu.

Ligos aprašymas

Fobiniai nerimo sutrikimai yra psichikos sveikatos sutrikimai, kurie pasireiškia intensyvia baime ar nerimu, susijusiu su konkrečiais objektais ar situacijomis. Šios fobijos gali būti labai įvairios, pavyzdžiui, aukščio baimė (akrofobija), gyvūnų baimė (zoofobija) ar socialinė fobija. Fobiniai sutrikimai yra svarbūs, nes jie gali žymiai paveikti asmens kasdienį gyvenimą, socialinę sąveiką ir gebėjimą dirbti ar mokytis.

Ligos priežastis

Pagrindinės fobinių nerimo sutrikimų priežastys gali būti genetiniai, biologiniai ir aplinkos veiksniai. Genetiniai veiksniai gali padidinti polinkį į nerimo sutrikimus šeimoje. Biologiniai mechanizmai, tokie kaip neurotransmiterių disbalansas, gali prisidėti prie fobijų atsiradimo. Aplinkos veiksniai, tokie kaip trauminiai įvykiai ar neigiamos patirtys, pvz., vaikystėje patirta trauma, taip pat gali sukelti fobijų vystymąsi.

Rizikos faktoriai

• Genetinė predispozicija – asmenys, turintys šeimos narių su nerimo sutrikimais, gali būti labiau linkę į fobijas.
• Trauminiai išgyvenimai – ankstyvos traumos ar neigiamos patirtys gali padidinti fobijų riziką.
• Asmenybės bruožai – žmonės, turintys didesnį nerimo lygį ar introvertiškumą, gali būti labiau linkę į fobijas.
• Aplinkos poveikis – augimas aplinkoje, kurioje vyrauja baimės ar nerimo atmosfera, gali prisidėti prie fobijų vystymosi.

Simptomai

• Pagrindiniai fobinių nerimo sutrikimų simptomai apima intensyvų nerimą ar baimę, kai asmuo susiduria su fobijos objektu ar situacija. Simptomai gali būti lengvi, pavyzdžiui, diskomfortas ar nervingumas, arba sunki, pavyzdžiui, panikos priepuoliai, širdies plakimas, prakaitavimas, dusulys, drebulys ar netgi pykinimas.

Diagnostika

Fobinių nerimo sutrikimų diagnostika dažnai apima klinikinį vertinimą, kurio metu psichikos sveikatos specialistas aptaria paciento simptomus, jų trukmę ir poveikį kasdieniam gyvenimui. Naudojami struktūrizuoti klausimynai ir interviu metodai, kad būtų galima tiksliai nustatyti fobiją. Gali būti rekomenduojami ir papildomi tyrimai, siekiant išskirti kitus psichikos sutrikimus.

Gydymas

Fobinių nerimo sutrikimų gydymas gali apimti tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Psichoterapija, ypač kognityvinė elgesio terapija, yra efektyvi gydant fobijas, nes ji padeda pacientams pakeisti neigiamas mintis ir elgesį. Vaistai, tokie kaip antidepresantai ar benzodiazepinai, gali būti skiriami, kad sumažintų nerimą. Naujausios terapijos galimybės apima ekspozicijos terapiją, kai pacientai palaipsniui susiduria su fobijos objektu, taip mažindami baimę. Taip pat gali būti taikomos alternatyvios terapijos, tokios kaip meditacija ar mindfulness, siekiant sumažinti nerimo lygį.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas