Folikulinė 1 laipsnio limfoma

Anatomija

Folikulinė 1 laipsnio limfoma yra limfoproliferacinė liga, kuri paveikia limfinę sistemą, ypač limfmazgius. Limfmazgiai yra esminiai imuninių ląstelių, tokių kaip limfocitai, kaupimosi ir funkcijos centrai. Ši liga dažniausiai pažeidžia folikulus, esančius limfmazgiuose, ir gali plisti į kitus organus, tokius kaip blužnis, kaulų čiulpai ir kepenys. Paveikta limfinė sistema gali sukelti imuninės sistemos disfunkciją, dėl kurios organizmas tampa labiau pažeidžiamas infekcijoms ir kitoms ligoms.

Ligos aprašymas

Folikulinė 1 laipsnio limfoma yra lėtinė, ne Hodžkino limfoma, kuri paprastai vystosi lėtai. Ji yra viena iš dažniausiai pasitaikančių limfomų, o 1 laipsnio klasifikacija rodo, kad liga yra ribota ir dažniausiai neplinta už limfmazgių ribų. Ši liga yra svarbi, nes, nors ir lėtinė, ji gali turėti įtakos paciento gyvenimo kokybei ir reikalauja nuolatinio stebėjimo ir, kai reikia, gydymo. Folikulinė limfoma gali virsti agresyvesne forma, todėl svarbu ją anksti atpažinti ir stebėti.

Ligos priežastis

Folikulinės limfomos priežastys nėra visiškai aiškios, tačiau manoma, kad jos vystymąsi gali lemti genetiniai veiksniai, imuninės sistemos sutrikimai, taip pat aplinkos veiksniai. Tyrimai rodo, kad tam tikros virusinės infekcijos, tokios kaip Epstein-Barr virusas, gali prisidėti prie limfomos vystymosi. Be to, ilgalaikis tam tikrų cheminių medžiagų poveikis gali būti susijęs su didesne rizika susirgti šia liga.

Rizikos faktoriai

• Amžius – vyresni žmonės, ypač vyresni nei 60 metų, yra labiau linkę sirgti folikuline limfoma.
• Imuninės sistemos sutrikimai – žmonės, turintys susilpnėjusią imuninę sistemą, pavyzdžiui, sergantys ŽIV arba vartojantys imunosupresantus, turi didesnę riziką.
• Genetiniai veiksniai – šeimos istorija limfomų ar kitų vėžio formų gali padidinti riziką.
• Aplinkos veiksniai – tam tikros cheminės medžiagos, pavyzdžiui, pesticidai, gali būti susijusios su didesne rizika susirgti.

Simptomai

• Pagrindiniai folikulinės limfomos simptomai gali būti neskausmingi limfmazgių padidėjimai, kurie gali atsirasti kakle, pažastyse ar kirkšnyse. Kiti simptomai gali apimti nuovargį, svorio kritimą, naktinį prakaitavimą, karščiavimą ir niežėjimą. Simptomai gali skirtis priklausomai nuo ligos eigos ir plitimo.

Diagnostika

Folikulinės limfomos diagnozė paprastai prasideda nuo fizinio tyrimo, kurio metu gydytojas gali pastebėti padidėjusius limfmazgius. Toliau atliekami laboratoriniai tyrimai, įskaitant kraujo tyrimus, ir vaizdavimo metodai, tokie kaip ultragarsas, kompiuterinė tomografija (KT) ar magnetinio rezonanso tomografija (MRT). Galiausiai, galutinei diagnozei nustatyti gali prireikti biopsijos, kurios metu imamas audinys iš limfmazgio ir tiriamas mikroskopu.

Gydymas

Folikulinės limfomos gydymas priklauso nuo ligos stadijos ir simptomų sunkumo. Dažnai gydymas gali būti stebėjimas be gydymo, vadinamas „aktyviu stebėjimu”, ypač jei liga nesukelia jokių simptomų. Jei gydymas yra būtinas, gali būti taikomi chemoterapija, radioterapija arba biologinė terapija, tokia kaip monocloniniai antikūnai. Naujovės gydyme apima imunoterapiją ir CAR-T ląstelių terapiją, kurios pasirodė esą veiksmingos gydant šią ligą. Gydymo strategija yra individualizuojama, atsižvelgiant į paciento būklę ir ligos progresavimą.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas