Folikulinė limfoma, nepatikslinta

Anatomija

Folikulinė limfoma, nepatikslinta, yra limfoproliferacinė liga, kuri paveikia limfinę sistemą, ypač limfmazgius, kurie yra svarbūs imuninei sistemai. Ši liga dažniausiai prasideda limfmazgiuose, tačiau gali išplisti į kitus organus, tokius kaip blužnis, kaulų čiulpai ir kepenys. Limfmazgiai yra mažos struktūros, esančios visame kūne, ir jie veikia kaip filtrai, kurie padeda organizmui kovoti su infekcijomis ir ligomis. Folikulinė limfoma gali sukelti limfmazgių padidėjimą ir sutrikdyti normalią imuninės sistemos funkciją.

Ligos aprašymas

Folikulinė limfoma, nepatikslinta, yra lėtinė, ne Hodžkino limfoma, kuri paprastai vystosi iš B limfocitų, kurie yra svarbūs imuninės sistemos komponentai. Tai yra lėta liga, kuri gali ilgą laiką būti besimptomė, tačiau laikui bėgant gali pasireikšti įvairiais simptomais. Ši liga yra svarbi, nes ji gali sukelti rimtų komplikacijų, tokių kaip imuninės sistemos silpnėjimas ir padidėjusi infekcijų rizika. Be to, yra galimybė, kad liga gali progresuoti ir tapti agresyvesne forma.

Ligos priežastis

Tikslios folikulinės limfomos priežastys nežinomos, tačiau yra keletas veiksnių, kurie gali prisidėti prie jos vystymosi. Vienas iš galimų mechanizmų yra genetiniai pokyčiai limfocituose, kurie sukelia jų nekontroliuojamą augimą. Be to, ilgalaikis kontaktas su tam tikromis cheminėmis medžiagomis, pavyzdžiui, pesticidais, gali padidinti riziką. Taip pat manoma, kad tam tikri virusai, tokie kaip Epstein-Barr virusas, gali prisidėti prie šios ligos vystymosi.

Rizikos faktoriai

• Amžius: Dažniausiai folikulinė limfoma diagnozuojama vyresniems nei 60 metų žmonėms.
• Genetinė predispozicija: Jei šeimoje buvo limfomų atvejų, rizika gali būti didesnė.
• Imuninės sistemos sutrikimai: Žmonės, turintys silpną imuninę sistemą, yra labiau linkę susirgti šia liga.
• Ekspozicija cheminėms medžiagoms: Ilgalaikis kontaktas su pesticidais ar kitomis cheminėmis medžiagomis gali padidinti riziką.

Simptomai

• Pagrindiniai folikulinės limfomos simptomai gali apimti:
  • Padidėjusius limfmazgius, dažnai be skausmo.
  • Nuovargį ir silpnumą.
  • Naktinius prakaitavimus.
  • Neaiškų svorio kritimą.
  • Karščiavimą.

Diagnostika

Folikulinės limfomos diagnostika apima kelis tyrimus. Pirmiausia, gydytojas atlieka fizinį tyrimą ir renka anamnezę, kad nustatytų galimus simptomus. Tolesni tyrimai gali apimti kraujo tyrimus, limfmazgių biopsiją, kuri leidžia patvirtinti diagnozę, ir vaizdo tyrimus, tokius kaip kompiuterinė tomografija (KT) arba magnetinio rezonanso tomografija (MRT), siekiant įvertinti ligos išplitimą organizme.

Gydymas

Folikulinės limfomos gydymas priklauso nuo ligos stadijos ir paciento sveikatos būklės. Gydymo galimybės apima stebėjimą ir laukimą, chemoterapiją, imunoterapiją, radioterapiją ir, kai kuriais atvejais, kaulų čiulpų transplantaciją. Naujausios terapijos galimybės apima monocloninius antikūnus, kurie gali padėti sumažinti naviko masę ir pagerinti gydymo rezultatus. Gydymo planas paprastai pritaikomas individualiai, atsižvelgiant į paciento poreikius ir ligos eigą.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas