Folikulų pakitimai, nepatikslinti

Anatomija

Folikulų pakitimai, nepatikslinti, dažniausiai susiję su endokrinine sistema, ypač su skydliaukės folikulais. Skydliaukė, esanti kaklo priekyje, gamina hormonus, kurie reguliuoja medžiagų apykaitą, augimą ir vystymąsi. Folikulai yra skydliaukės struktūriniai vienetai, kurie saugo ir išskiria hormonų, tokių kaip tiroksinas (T4) ir trijodtironinas (T3), atsargas. Šie pakitimai gali paveikti hormonų gamybą ir sukelti įvairių sveikatos problemų, susijusių su medžiagų apykaita ir bendrą organizmo funkciją.

Ligos aprašymas

Folikulų pakitimai, nepatikslinti, yra būklė, kuriai būdingas nenormalus folikulų vystymasis skydliaukėje. Ši liga gali pasireikšti įvairiais pavidalais, tačiau dažniausiai ji nustatoma atliekant ultragarsinį tyrimą arba kitus diagnostinius testus. Liga yra svarbi, nes gali sukelti hormonų disbalansą, kuris gali turėti reikšmingų pasekmių organizmo funkcijoms, įskaitant energijos lygį, svorio kontrolę ir net nuotaiką. Be to, kai kurie folikulų pakitimai gali būti prekursoriai onkologinėms ligoms, todėl jų stebėjimas ir gydymas yra itin svarbūs.

Ligos priežastis

Folikulų pakitimai gali atsirasti dėl įvairių priežasčių. Dažniausiai minimos šios priežastys:

• Jodo trūkumas – skydliaukė reikalauja jodo hormonams gaminti, o jo trūkumas gali sukelti folikulų pokyčius.
• Autoimuninės ligos – tokios kaip Hashimoto tiroiditas, gali sukelti uždegimą ir folikulų pažeidimus.
• Genetiniai veiksniai – šeiminė polinkis gali padidinti riziką susirgti skydliaukės ligomis.
• Hormoniniai pokyčiai – nėštumas, menopauzė ir kiti hormonų pokyčiai gali turėti įtakos folikulų struktūrai.

Rizikos faktoriai

• Amžius – vyresni nei 60 metų asmenys dažniau susiduria su skydliaukės ligomis.
• Lytis – moterys dažniau serga skydliaukės ligomis nei vyrai.
• Šeimos istorija – jei šeimoje yra buvę skydliaukės ligų, rizika padidėja.
• Ekologiniai veiksniai – tam tikrų cheminių medžiagų poveikis gali prisidėti prie ligos vystymosi.

Simptomai

• Folikulų pakitimai gali būti besimptomiai arba sukelti įvairius simptomus. Lengvi simptomai gali apimti nuovargį, svorio pokyčius arba nuotaikų svyravimus. Sunkesniais atvejais gali pasireikšti padidėjusi skydliaukė (struma), širdies ritmo sutrikimai, karščiavimas arba skausmas kakle.

Diagnostika

Folikulų pakitimai diagnozuojami naudojant įvairius tyrimus. Pirmiausia atliekamas fizinis tyrimas, po kurio gali būti rekomenduojama atlikti ultragarsą, kad būtų įvertinta skydliaukės struktūra. Taip pat gali būti atliekami kraujo tyrimai, siekiant nustatyti skydliaukės hormonų lygį ir antikūnus. Jei būtina, gali būti atlikta biopsija, siekiant išsiaiškinti, ar nėra piktybinių ląstelių.

Gydymas

Folikulų pakitimų gydymas priklauso nuo jų pobūdžio ir simptomų sunkumo. Lengvi atvejai gali reikalauti tik stebėjimo, o esant hormonų disbalansui, gali būti skiriami hormoniniai preparatai. Jei nustatomos piktybinės ląstelės, gali prireikti chirurginio gydymo. Taip pat svarbu keisti gyvenimo būdą, įskaitant mitybos korekcijas ir fizinį aktyvumą. Naujoviškos terapijos galimybės, tokios kaip radioaktyviojo jodo terapija, taip pat gali būti taikomos atsižvelgiant į ligos pobūdį.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas