Fotoalerginis dermatitas

Anatomija

Fotoalerginis dermatitas yra odos reakcija, kuri atsiranda dėl sąveikos tarp ultravioletinių spindulių ir tam tikrų cheminių medžiagų, esančių odoje. Pagrindinis organas, paveiktas šios ligos, yra oda, kuri yra didžiausias žmogaus organas. Oda turi keletą sluoksnių, įskaitant epidermį, dermą ir poodinį audinį. Fotoalerginis dermatitas dažniausiai pasireiškia epidermio sluoksnyje, kur vyksta uždegiminiai procesai, reaguojant į saulės šviesą ir chemines medžiagas. Be to, liga gali paveikti imuninę sistemą, nes organizmo atsakas į alergenus gali sukelti uždegiminių mediatorių išsiskyrimą, kas gali turėti įtakos visam organizmui.

Ligos aprašymas

Fotoalerginis dermatitas yra alerginė odos reakcija, sukeliama saulės šviesos ir tam tikrų cheminių medžiagų, tokių kaip vaistai, kosmetika ar kiti produktai, kurie gali sukelti fotosensibilizaciją. Ši liga gali pasireikšti įvairiomis formomis, pradedant nuo lengvo odos paraudimo ir niežėjimo iki sunkių uždegiminių reakcijų. Fotoalerginis dermatitas yra svarbus ne tik dėl fizinių simptomų, bet ir dėl jo poveikio gyvenimo kokybei, nes pacientai dažnai priversti vengti saulės šviesos, o tai gali turėti įtakos jų socialiniam gyvenimui ir psichologinei būklei.

Ligos priežastis

Pagrindinės fotoalerginio dermatito priežastys yra ultravioletiniai spinduliai, kurie sukelia odos reakciją, kai oda kontaktuoja su tam tikromis cheminėmis medžiagomis. Cheminės medžiagos, sukeliančios fotosensibilizaciją, gali būti vaistai (pvz., antibiotikai, diuretikai), kosmetikos priemonės, kvepalai ar netgi augalų ekstraktai. Mechanizmas, kuriuo šios medžiagos sukelia alerginę reakciją, apima jų sąveiką su odos baltymais, sukeliant imuninės sistemos atsaką. Be to, genetiniai veiksniai, imuninės sistemos būklė ir odos tipas gali turėti įtakos ligos vystymuisi.

Rizikos faktoriai

• Rizikos faktoriai apima:
  • Genetinę polinkį – asmenys, turintys šeimos istoriją alerginių ligų, yra labiau linkę susirgti.
  • Odos tipą – šviesaus tipo oda yra labiau jautri UV spinduliams ir cheminėms medžiagoms.
  • Vaistų vartojimą – tam tikri vaistai gali didinti odos jautrumą saulės šviesai.
  • Cheminių medžiagų poveikį – dažnas kontaktas su kosmetika ar kitomis medžiagomis, sukeliančiomis fotosensibilizaciją.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai gali apimti:
  • Odos paraudimą ir patinimą – dažniausiai pasireiškia paveiktose vietose.
  • Niežėjimą ir deginimo pojūtį – gali būti labai nemalonūs ir trikdantys.
  • Pūslėtą odą – sunkesniais atvejais gali atsirasti pūslių.
  • Odos lupimąsi – po uždegimo proceso gali pasireikšti odos atsinaujinimas.

Diagnostika

Fotoalerginio dermatito diagnostika apima anamnezės surinkimą, odos tyrimus ir alergijos testus. Gydytojas gali atlikti odos alergijos testus, kad nustatytų, kurios cheminės medžiagos sukelia reakciją. Taip pat gali būti naudojami provokaciniai testai, kuriuose pacientui sąmoningai taikoma cheminė medžiaga kartu su UV spinduliu. Tai padeda tiksliai nustatyti alergeną ir įvertinti reakcijos intensyvumą.

Gydymas

Gydymo galimybės apima tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Medicininiai sprendimai gali apimti kortikosteroidų tepalus, kurie mažina uždegimą ir niežėjimą, antihistamininius vaistus, skirtus alerginei reakcijai mažinti, ir sunkiems atvejams – sisteminius kortikosteroidus. Nemedicininiai sprendimai apima saulės apsaugos priemonių naudojimą, vengimą saulės spindulių, taip pat natūralių aliejų ir drėkiklių naudojimą odos priežiūrai. Naujoviškos terapijos galimybės, tokios kaip fototerapija, taip pat gali būti taikomos tam, kad padėtų sumažinti simptomus ir pagerinti odos būklę.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas