Galvos kaulų išnirimas, raiščių ir raumenų patempimas

Anatomija

Galvos kaulų išnirimas, raiščių ir raumenų patempimas yra susijęs su žmogaus galvos ir kaklo anatomija. Šioje srityje yra įvairių struktūrų, įskaitant kaukolę, kaklo slankstelius, raumenis, raiščius ir nervus. Kaukolė sudaryta iš kelių kaulų, kurie saugo smegenis ir palaiko veido struktūrą. Kaklo slanksteliai leidžia galvai judėti ir kartu palaiko stuburo struktūrą. Raiščiai ir raumenys, esantys šioje srityje, yra atsakingi už judesius, stabilumą ir atramą. Pažeidus šias struktūras, gali kilti skausmas, riboti judesius ir sukelti kitų komplikacijų.

Ligos aprašymas

Galvos kaulų išnirimas, raiščių ir raumenų patempimas yra trauma, kuri gali atsirasti dėl staigaus ir netikėto judesio, pavyzdžiui, avarijos, sporto traumų ar kritimo. Išnirimas atsiranda, kai kaulai, sudarantys sąnarį, išsikrauna iš savo normalaus padėties, o patempimas reiškia, kad raiščiai ar raumenys yra pertempti arba pažeisti. Ši liga yra svarbi, nes gali turėti ilgalaikių pasekmių, tokių kaip lėtinis skausmas ir judesių apribojimas, jei nebus tinkamai diagnozuota ir gydoma.

Ligos priežastis

Pagrindinės šios ligos priežastys apima staigius ir intensyvius judesius, kurie gali sukelti traumą, pavyzdžiui, sporto veiklą, kritimus ar autoavarijas. Be to, tam tikros veiklos, kuriose yra didelė traumų rizika, pavyzdžiui, kontaktiniai sportai, gali padidinti galvos kaulų išnirimo ir raiščių bei raumenų patempimo tikimybę. Kiti rizikos veiksniai gali apimti silpnus raumenis ar raiščius, ankstesnes traumas ir netinkamą fizinę būklę.

Rizikos faktoriai

• Amžius – vyresni žmonės dažniau patiria traumas dėl sumažėjusios raumenų jėgos ir kaulų tankio.
• Sportinė veikla – kontaktiniai sportai, tokie kaip futbolas ar imtynės, padidina traumų riziką.
• Elgesys – neatsargus elgesys, pavyzdžiui, nesaugus vairavimas ar neatsargus judėjimas, gali sukelti traumas.
• Ankstesnės traumos – žmonės, kurie jau buvo patyrę panašias traumas, gali būti labiau linkę į naujas.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai apima skausmą, patinimą, mėlynes ir ribotą judėjimą paveiktoje srityje. Lengvi simptomai gali apimti nedidelį diskomfortą ir patinimą, o sunkesni atvejai gali sukelti stiprų skausmą, galvos svaigimą, galvos skausmus ir net neurologinius simptomus, tokius kaip tirpimas ar silpnumas galūnėse.

Diagnostika

Ši liga diagnozuojama remiantis klinikiniu tyrimu, kurio metu gydytojas įvertina paciento simptomus ir fizinę būklę. Dažnai naudojami vaizdo tyrimai, tokie kaip rentgeno nuotraukos, magnetinio rezonanso tomografija (MRT) arba kompiuterinė tomografija (KT), siekiant įvertinti kaulų ir minkštųjų audinių pažeidimus. Gydytojai taip pat gali atlikti neurologinius testus, kad nustatytų, ar yra nervų pažeidimų.

Gydymas

Gydymo galimybės apima tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Lengviems atvejams gali pakakti poilsio, ledų kompresų, nesteroidinių vaistų nuo uždegimo (NVNU) ir fizioterapijos. Sunkesniais atvejais gali prireikti chirurginės intervencijos, kad būtų atkurtos normalios sąnarių padėtys arba sutvarkyti pažeisti raiščiai. Naujausios terapijos galimybės gali apimti regeneracinę mediciną, tokią kaip PRP (plazmos, turinčios daug trombocitų) terapija, siekiant skatinti gijimą ir sumažinti atsigavimo laiką.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas