Galvos smegenų ir centrinės nervų sistemos nepatikslinto ir nežinomos eigos navikai

Anatomija

Galvos smegenų ir centrinės nervų sistemos navikai paveikia žmogaus nervų sistemą, kurią sudaro galvos smegenys, nugaros smegenys ir periferiniai nervai. Galvos smegenys, kaip centrinio nervų sistemos dalis, yra atsakingos už įvairias funkcijas, tokias kaip judėjimas, jutimai, mąstymas ir emocijos. Navikai gali atsirasti bet kurioje šių struktūrų dalyje, dažniausiai paveikdami smegenų žievę, smegenų kamieną arba nugaros smegenis. Šie navikai gali sukelti spaudimą aplinkinėms struktūroms, trikdyti normalų nervų sistemos funkcionavimą ir sukelti įvairius neurologinius simptomus.

Ligos aprašymas

Galvos smegenų ir centrinės nervų sistemos nepatikslinto ir nežinomos eigos navikai apima įvairius navikus, kurių tiksli kilmė ir augimo pobūdis nėra aiškūs. Šie navikai gali būti gerybiniai arba piktybiniai, tačiau dažnai jie kelia rimtą grėsmę sveikatai dėl jų vietos ir poveikio nervų sistemai. Liga yra svarbi, nes ji gali paveikti bet kurį asmenį, nepriklausomai nuo amžiaus, ir jos simptomai gali būti įvairūs bei sunkiai diagnozuojami. Be to, šios ligos gydymas gali būti sudėtingas ir reikalauti įvairių medicininių intervencijų.

Ligos priežastis

Galvos smegenų ir centrinės nervų sistemos navikų priežastys gali būti įvairios. Nors kai kurie navikai gali būti susiję su genetiniais faktoriais, dauguma jų atsiranda be aiškios priežasties. Galimi mechanizmai apima ląstelių mutacijas, kurios sukelia nekontroliuojamą ląstelių augimą. Be to, tam tikri virusai, pavyzdžiui, Epstein-Barr virusas, taip pat gali būti susiję su navikų vystymusi. Taip pat svarbu paminėti, kad radiacija, ypač galvos ir kaklo srityje, gali padidinti navikų riziką.

Rizikos faktoriai

• Genetiniai veiksniai – šeimos anamnezėje esantys navikai gali padidinti riziką susirgti.
• Amžius – vyresnio amžiaus asmenys yra labiau linkę susirgti, tačiau kai kurie navikai, pavyzdžiui, medulloblastoma, dažniau pasitaiko vaikams.
• Radiacijos poveikis – asmenys, kurie buvo gydyti radiacija galvos ar kaklo srityje, turi didesnę riziką.
• Kai kurie virusai – kaip minėta anksčiau, virusai gali prisidėti prie navikų atsiradimo.

Simptomai

• Galvos skausmai – gali būti nuolatiniai arba periodiniai, dažnai pasireiškiantys ryte.
• Vėmimas – ypač ryte, gali būti susijęs su padidėjusiu intrakranijiniu spaudimu.
• Neurologiniai simptomai – gali apimti silpnumą, koordinacijos praradimą, jutimo sutrikimus arba kalbos problemas.
• Psichiniai pokyčiai – nuotaikos svyravimai, atminties praradimas arba asmenybės pokyčiai.

Diagnostika

Galvos smegenų ir centrinės nervų sistemos navikų diagnostika apima kelis svarbius tyrimus. Pirmiausia atliekamas neurologinis ištyrimas, siekiant nustatyti simptomus ir neurologinius deficitus. Tolesni tyrimai apima vaizdo metodus, tokius kaip magnetinio rezonanso tomografija (MRT) arba kompiuterinė tomografija (KT), kurie leidžia vizualizuoti galvos smegenų struktūras ir nustatyti navikų buvimo vietą bei dydį. Taip pat gali būti atliekami biopsijos tyrimai, siekiant nustatyti naviko tipą ir jo piktybiškumo laipsnį.

Gydymas

Gydymas priklauso nuo naviko tipo, dydžio ir vietos, taip pat nuo paciento bendros sveikatos. Pagrindinės gydymo galimybės apima chirurginę intervenciją, radioterapiją ir chemoterapiją. Chirurgija gali būti taikoma siekiant pašalinti naviką, kai tai įmanoma. Radioterapija dažnai naudojama po operacijos, kad sumažintų atkryčio riziką. Chemoterapija gali būti skiriama piktybiniams navikams, siekiant sunaikinti vėžines ląsteles. Be to, vis dažniau taikomos naujos terapijos galimybės, tokios kaip imunoterapija, kuri orientuota į organizmo imuninės sistemos stiprinimą kovojant su navikais. Taip pat svarbu paminėti, kad paliatyvi priežiūra gali būti būtina, siekiant pagerinti gyvenimo kokybę pacientams, kuriems liga yra pažengusi.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas