Galvos smegenų ir kitų centrinės nervų sistemos dalių gerybiniai navikai

Anatomija

Galvos smegenų ir kitų centrinės nervų sistemos dalių gerybiniai navikai paveikia nervų sistemą, kuri kontroliuoja visus kūno funkcijas. Centrinė nervų sistema susideda iš galvos smegenų, stuburo smegenų ir nervų, kurie jungia smegenis su kūno dalimis. Gerybiniai navikai gali atsirasti bet kurioje šios sistemos dalyje, tačiau dažniausiai jie randami galvos smegenyse, kur jie gali daryti spaudimą aplinkiniams audiniams, sukelti neurologinius simptomus ir paveikti normalų smegenų funkciją.

Ligos aprašymas

Gerybiniai navikai yra navikai, kurie neplinta į kitus audinius ir paprastai auga lėtai. Nors jie gali būti ne piktybiniai, jų buvimas galvos smegenyse gali sukelti rimtų problemų, nes jie gali spausti svarbias smegenų struktūras, paveikti kraujotaką ir sukelti neurologinius sutrikimus. Šios ligos svarba kyla iš jos galimų komplikacijų, kurios gali paveikti gyvenimo kokybę ir net sukelti gyvybei pavojingas būkles.

Ligos priežastis

Gerybinių navikų priežastys nėra visiškai suprantamos, tačiau mokslininkai nustatė keletą galimų veiksnių. Genetiniai veiksniai, tokie kaip tam tikros paveldimos ligos, gali didinti riziką. Taip pat yra teorijų, kad aplinkos veiksniai, pavyzdžiui, radiacija, gali prisidėti prie šių navikų vystymosi. Be to, kai kurie moksliniai tyrimai rodo, kad imuninės sistemos sutrikimai gali turėti įtakos gerybinių navikų atsiradimui.

Rizikos faktoriai

• Genetiniai sutrikimai, tokie kaip neurofibromatozė, gali padidinti riziką susirgti gerybiniais navikais.
• Radiacijos poveikis, ypač ankstyvoje vaikystėje, gali būti siejamas su tam tikrų tipų navikais.
• Imuninės sistemos sutrikimai, kurie gali paveikti organizmo gebėjimą kovoti su navikais.

Simptomai

• Simptomai gali labai skirtis priklausomai nuo naviko vietos ir dydžio. Dažniausi simptomai yra galvos skausmai, regos sutrikimai, koordinacijos praradimas, atminties problemos ir neurologiniai sutrikimai, tokie kaip traukuliai. Kai kuriais atvejais navikai gali sukelti ir psichinius pokyčius, tokius kaip nuotaikų svyravimai ar kognityviniai sutrikimai.

Diagnostika

Gerybinių navikų diagnostika apima įvairius tyrimus. Pirmiausia gydytojas gali atlikti neurologinį tyrimą, siekdamas nustatyti neurologinius simptomus. Vėliau gali būti rekomenduojami vaizdiniai tyrimai, tokie kaip magnetinio rezonanso tomografija (MRT) arba kompiuterinė tomografija (KT), kurie leidžia įvertinti naviko buvimo vietą ir dydį. Kartais gali prireikti audinio mėginio (biopsijos), kad būtų patvirtinta naviko pobūdis.

Gydymas

Gydymo galimybės priklauso nuo naviko tipo, vietos ir paciento bendros sveikatos. Dažniausi gydymo metodai yra chirurgija, skirta pašalinti naviką, ir radioterapija, naudojama sumažinti naviko dydį arba užkirsti kelią jo augimui. Taip pat gali būti taikoma stebėjimo strategija, ypač kai navikas yra mažas ir nesukelia simptomų. Neseniai pradėtos taikyti ir naujos terapijos, tokios kaip imunoterapija, kurios gali padėti organizmui kovoti su navikais. Be to, pacientams gali būti rekomenduojama reabilitacija, siekiant atkurti prarastas funkcijas ir pagerinti gyvenimo kokybę.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas