Galvos svaigimas (vertigo)

Anatomija

Galvos svaigimas, dar vadinamas vertigo, yra susijęs su žmogaus vestibuliniu aparatu, kuris atsakingas už pusiausvyrą ir orientaciją erdvėje. Šis aparatas yra sudarytas iš vidinės ausies struktūrų, tokių kaip semicirkuliniai kanalai, otolitai ir vestibuliniai nervai. Semicirkuliniai kanalai registruoja galvos judesius, o otolitai padeda nustatyti kūno padėtį gravitacijos atžvilgiu. Paveikus šias struktūras, gali kilti klaidingas jausmas, kad aplinka juda arba sukasi, kas sukelia galvos svaigimą.

Ligos aprašymas

Galvos svaigimas yra simptomas, kuris gali būti susijęs su įvairiomis ligomis ir sutrikimais. Jis apibūdinamas kaip klaidingas jausmas, kad žmogus arba aplinka sukasi. Ši liga gali būti epizodinė arba nuolatinė, ir gali labai paveikti žmogaus gyvenimo kokybę, nes sukelia disbalansą, pykinimą ir baimę. Vertigo yra svarbus, nes jis gali būti ženklas, kad yra rimtesnių sveikatos problemų, tokių kaip neurologiniai sutrikimai ar vidinės ausies ligos.

Ligos priežastis

Galvos svaigimo priežastys yra įvairios ir gali apimti vidinės ausies problemas, tokias kaip Meniere liga, vestibulinis neuronitas, Benigno paroksizminis pozicinis vertigo (BPPV) ir vestibulinės migrenos. Taip pat galvos svaigimą gali sukelti neurologiniai sutrikimai, tokie kaip smegenų insultas ar navikai. Kiti veiksniai gali būti vaistų šalutiniai poveikiai, dehidratacija, anemija ar net emociniai sutrikimai, pavyzdžiui, nerimas.

Rizikos faktoriai

• Amžius – vyresnio amžiaus žmonėms dažniau pasireiškia vidinės ausies ligos, kurios gali sukelti galvos svaigimą.
• Priklausomybė nuo alkoholio – gali pabloginti vestibulinio aparato funkciją, sukeldama galvos svaigimą.
• Traumos – galvos ar kaklo sužalojimai gali paveikti vestibulinį aparatą ir sukelti vertigo.
• Genetiniai veiksniai – kai kurios vidinės ausies ligos gali būti paveldimos.

Simptomai

• Pagrindiniai galvos svaigimo simptomai apima galvos sukimąsi, pusiausvyros praradimą, pykinimą, vėmimą, ir galvos skausmą. Simptomai gali būti lengvi, pavyzdžiui, trumpalaikis disbalansas, arba sunkūs, kai žmogus negali stovėti ar judėti be pagalbos.

Diagnostika

Galvos svaigimo diagnozė apima išsamią anamnezę ir fizinį tyrimą. Gydytojai gali atlikti specialius testus, tokius kaip Dix-Hallpike testas, kuris padeda nustatyti BPPV. Taip pat gali būti atliekami audiologiniai tyrimai, magnetinio rezonanso tomografija (MRT) arba kompiuterinė tomografija (KT), siekiant išsiaiškinti galimas neurologines problemas.

Gydymas

Galvos svaigimo gydymas priklauso nuo jo priežasties. Medicininiai sprendimai gali apimti vaistus, tokius kaip antihistamininiai preparatai ar benzodiazepinai, kurie padeda sumažinti simptomus. Nemedicininiai sprendimai gali apimti fizioterapiją, pusiausvyros pratimus ir vestibulinę reabilitaciją. Naujausios terapijos galimybės gali apimti intratimpaninius steroidus ar chirurgines procedūras, skirtas vidinės ausies sutrikimams gydyti.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas