Gangrena, neklasifikuojama kitur

Anatomija

Gangrena, neklasifikuojama kitur, yra liga, kuri tiesiogiai susijusi su žmogaus audiniais, ypač su odos, raumenų ir organų struktūromis. Ši liga dažniausiai paveikia periferinius audinius, tokius kaip galūnės, tačiau gali išplisti ir į vidaus organus. Gangrenos atveju audiniai praranda kraujo tiekimą, dėl ko atsiranda nekrozė – audinių žūtis. Paveikti audiniai gali būti ne tik paviršiniai, bet ir gilesni, įskaitant raumenis ir net vidaus organus, jei liga progresuoja. Šios ligos anatomija apima kraujotakos sutrikimus, infekcijas bei audinių deguonies trūkumą.

Ligos aprašymas

Gangrena, neklasifikuojama kitur, yra rimta medicininė būklė, kuri gali kilti dėl įvairių priežasčių, įskaitant infekcijas, kraujotakos sutrikimus ir audinių nekrozę. Ši liga gali būti ūminė arba lėtinė, priklausomai nuo jos atsiradimo priežasčių ir trukmės. Gangrena gali sukelti didelę žalos audiniams ir, esant sunkioms formoms, netgi sukelti mirtį. Dėl šios priežasties svarbu laiku ją diagnozuoti ir gydyti, kad būtų išvengta rimtų komplikacijų.

Ligos priežastis

Pagrindinės gangrenos, neklasifikuojamos kitur, priežastys apima infekciją, kurią dažnai sukelia bakterijos, tokios kaip Clostridium perfringens, stafilokokai ir streptokokai. Be to, kraujotakos sutrikimai, tokie kaip arterijų užsikimšimas, gali sukelti audinių deguonies trūkumą. Mechanizmai, lemiantys ligos vystymąsi, gali būti susiję su traumos, operacijos, diabetinės pėdos sindromu ar kitomis ligomis, kurios pažeidžia kraujotaką. Taip pat, imuninės sistemos silpnėjimas gali padidinti riziką susirgti šia liga.

Rizikos faktoriai

• Diabetas – sukelia kraujotakos sutrikimus ir sumažina imunitetą.
• Traumos – gali sukelti infekcijas ir audinių nekrozę.
• Alkoholizmas – silpnina imuninę sistemą ir gali sukelti kraujotakos problemas.
• Nutukimas – padidina riziką susirgti diabetu ir širdies ligomis, kurios gali paveikti kraujotaką.
• Amžius – vyresnio amžiaus žmonės dažniau serga lėtinėmis ligomis, kurios didina gangrenos riziką.

Simptomai

• Pradžioje gali pasireikšti vietinis skausmas, patinimas ir paraudimas aplink pažeistą vietą.
• Vėliau gali atsirasti pūlingos ar nekrozinės žaizdos, kurios skleidžia nemalonų kvapą.
• Pacientai gali jausti bendrą silpnumą, karščiavimą ir šaltkrėtį, jei liga progresuoja.
• Sunkiomis formomis gali pasireikšti šokas, kuris kelia grėsmę gyvybei.

Diagnostika

Gangrenos diagnozė dažniausiai remiasi klinikiniais simptomais ir fiziniu ištyrimu. Gydytojai gali atlikti kraujo tyrimus, kad įvertintų infekcijos lygį ir organų funkciją. Vaizdiniai tyrimai, tokie kaip rentgeno spinduliai arba MRT, gali padėti nustatyti nekrozės apimtį. Kartais gali prireikti atlikti biopsiją, kad būtų patvirtinta diagnozė ir nustatyta uždegimo priežastis.

Gydymas

Gangrenos gydymas priklauso nuo ligos sunkumo ir priežasties. Paprastai taikomas chirurginis gydymas, kuris apima nekrozės audinių pašalinimą. Antibiotikai yra skiriami infekcijai kontroliuoti. Taip pat gali būti naudojami deguonies terapijos metodai, siekiant pagerinti audinių aprūpinimą deguonimi. Be to, svarbu gydyti ir pagrindines ligas, tokias kaip diabetas, kad būtų išvengta pasikartojančių gangrenos atvejų. Naujoviški gydymo metodai, tokie kaip regeneracinė medicina ir kamieninių ląstelių terapija, taip pat gali būti taikomi, siekiant pagreitinti audinių gijimą ir atstatymą.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas